E.Corbinas, stebėdamas šiuo metu JAV vidaus politiką krečiančius skandalus, mano, kad tikrai yra priežasčių nerimauti. Vis dėlto politologas tikina, kad ilgus metus gyvuojančios JAV demokratijos D.Trumpas nepamins – jį nuo to sustabdytų šalies teisinė sistema.
Gynybos ir saugumo ekspertas mano, kad Baltijos šalys, išsidėsčiusios greta priešiškai nusiteikusios Rusijos, karinės agresijos atveju tikrai sulauktų NATO pagalbos. E.Corbinas teigia, kad Aljanso narės Lietuvą vertina itin teigiamai, o jos indėlis į NATO, nors ir nedidelis, vis tiek yra reikalingas.
– D.Trumpas atleido FTB direktorių, Baltuosiuose rūmuose vis dažniau draudžiamos kameros, prezidento komanda įtariama ryšiais su Rusija. Atsiranda nerimaujančių, kad naujasis šalies vadovas kelia grėsmę demokratijai. Kaip yra iš tiesų?
– JAV yra 241 metų senumo demokratija, per tuos metus sugebėjusi išgyventi daugybę pakilimų ir nuosmukių. Todėl nemanau, kad vienas žmogus pajėgs ją sunaikinti, be to, veikia daugybė demokratiją palaikančių elementų. Ar yra priežasčių nerimauti? Tikrai taip.
Dažnai kalbame apie žiniasklaidą kaip vieną iš demokratijos pamatų, todėl ėmus atrodyti, kad prezidentas su žiniasklaida kariauja, situacija tampa pavojinga.
Dauguma išsilavinusių arba viduriniosios klasės atstovų, centristų, demokratų ir mąstančių respublikonų tokius D.Trumpo veiksmus vertina kaip labai blogą kryptį, kuria šalis tikrai neturėtų eiti.
Vis dėlto FTB direktoriaus Jameso Comey atleidimas sukėlė problemų pirmiausia pačiam D.Trumpui. Ir kuo labiau jis bando save nuo tų problemų atitolinti, tuo daugiau prisikuria naujų.
JAV istorijoje buvo prezidentų, atleidusių svarbių institucijų vadovus. Vis dėlto FTB direktoriaus Jameso Comey atleidimas sukėlė problemų pirmiausia pačiam D.Trumpui. Ir kuo labiau jis bando save nuo tų problemų atitolinti, tuo daugiau prisikuria naujų.
Nesame diktatūra ar autoritarinis režimas, turime institucijų, kurios nedelsdamos reaguoja į galimai pavojingus D.Trumpo veiksmus. Nemanau, kad situacija JAV yra tokia pati, kaip, pavyzdžiui, labai jaunose ir dar neišbandytose demokratijose.
Jei D.Trumpas bandys paminti demokratiją, jį sustabdys teisminės institucijos ar Kongresas. Vargu, ar patys respublikonai jį palaiko todėl, kad mėgsta.
Panašu, kad jie galvoja: „Gerai, tai mūsų vyrukas, taip jau susiklostė rinkimai, todėl pasinaudosime juo tam, kad pasiektumėme savo tikslus“. Respublikonai visada norėjo mokesčių reformos ir pokyčių sveikatos apsaugos srityje, todėl yra nusiteikę taikstytis su D.Trumpu tol, kol tai pasieks.
Garantuoju, kad jei bus išsiaiškinta, jog D.Trumpas pažeidė įstatymus, pavyzdžiui, bus įrodyta kaltė tyrime dėl Rusijos, jis tikrai bus pašalintas iš posto.
Šis procesas tęstųsi labai ilgai. Ir tai nėra blogai, kadangi JAV nereikia institucijų, galinčių greitai pašalinti lyderius. Norime, kad valdytų įstatymai, o ne atskiri žmonės. Tai yra skirtumas tarp demokratijos ir autoritarinio režimo, įrodantis demokratijos stiprybę.
– Užsiminėte apie žiniasklaidą, su kuria D.Trumpo santykiai – komplikuoti. Ar nemanote, kad pernelyg daug laiko skiriant tokioms smulkmenoms kaip „covfefe“ įrašas „Twitter“ ar netikras „Time“ žurnalo viršelis, kyla pavojus nepastebėti rimtų problemų?
– Žiniasklaida įkliuvo į nuolatinio D.Trumpo kritikavimo spąstus. Dauguma žiniasklaidos priemonių, išskyrus palaikančių dešiniųjų ideologiją, juokiasi iš visko, ką jis daro. Manau, kad per daug dėmesio koncentruojama į patį D.Trumpą ir kokį vaidmenį jis atlieka.
JAV yra labai didelė valstybė, turinti didžiulę vyriausybę ir gausybę institucijų. Žiniasklaida nepakankamai kalba apie Kongresą arba Senatą, o šie balsai JAV yra itin svarbūs. Jie gali padaryti įtaką prezidentui ar pakeisti jo sprendimus.
Kita vertus, esame prezidentinė sistema, kurioje didžioji dalis galios yra sutelkta vieno žmogaus rankose. Ir pažiūrėkime, kas dedasi – atsiranda svari priežastis būti sunerimusiam.
Todėl būtina atsiriboti nuo kvailų vaizdo įrašų, ankstyvo ryto įrašų „Twitter“ ir keistų pasisakymų. Reikia stebėti, ką kalba D.Trumpo veiksmai: ką jis nuveikė, kiek jo pasiūlytų teisės aktų buvo patvirtinta.
– Pabandykime nuspėti būsimus JAV prezidento rinkimus. Ar Amerikos rinkėjai išmoko savo pamoką? O galbūt ateityje ir toliau matysime į valdžią ateinančius populistus, neturinčius jokios patirties politikoje?
– 2018-aisiais JAV vyks vidurio kadencijos rinkimai, lemsiantys pokyčius Senate ir Kongrese. Šių rinkimų rezultatai gali pasufleruoti ateities rinkimų tendencijas.
Kalbant apie ateities rinkimus, noriu priminti, kad amerikiečiai turi trumpalaikę atmintį. Nors neseniai prezidentu buvo išrinktas D.Trumpas, neteisinga sakyti, kad amerikiečiai jį labai mėgsta ir palaiko.
Turime palaukti maždaug šešis mėnesius: jei tęsis nuolatinis nepasitenkinimas prezidento veikla, jo reputaciją temdys skandalai, o siūlomi teisės aktai, pavyzdžiui, dėl sveikatos apsaugos, nebus patvirtinti, sužinosime, kokia yra tikroji žmonių nuomonė apie D.Trumpą.
Tai, kad buvo išrinkti Barackas Obama ir D.Trumpas, kandidatai, visiškai nebūdingi įprastam politiniam spektrui, rodo, kad amerikiečiai yra aiškiai nepatenkinti senuoju politiniu elitu.
Sunku pasakyti, ar populizmas įsigalėjo JAV. Tai, kad buvo išrinkti Barackas Obama ir D.Trumpas, kandidatai, visiškai nebūdingi įprastam politiniam spektrui, rodo, kad amerikiečiai yra aiškiai nepatenkinti senuoju politiniu elitu.
Populizmo apraiškos matomos ir Europoje: „Brexit“, Viktoras Orbanas Vengrijoje, „Teisės ir teisingumo“ partija Lenkijoje.
Pokario epochoje vyrauja požiūris, kad tradicinės kairės ir dešinės atstovai neatstovauja XXI amžiaus, kuriame žengiame į pasaulinę ekonomiką, viduriniosios klasės interesams.
Šioje globalioje ekonomikoje atsiranda įvairių baimių, pavyzdžiui, ar pavyks išsaugoti darbo vietą, ar jos neužims asmenys iš trečiojo pasaulio šalių, ar neišaugs imigracija. Šios baimės, nebūtinai pagrįstos, kursto populizmą, todėl valdžioje kartais matome populistus arba labai netradicinius kandidatus.
0 Kodėl D.Trumpas taip ilgai nenorėjo patvirtinti paramos 5-ajam NATO sutarties straipsniui? Galbūt jis vis dėlto teisus – NATO narės pirmiausia turi įgyvendinti įsipareigojimus gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)?
– Nesu tikras, kiek pats D.Trumpas galvoja apie NATO, o kiek jam diktuoja patarėjai, kurie į gynybą žvelgia kaip į sandorį. Kai kurie konservatyvūs respublikonai mano, kad turėti sąjungininkių ir dėl jų leisti pinigus yra silpnumo požymis, reiškiantis, jog JAV negali apsiginti pačios.
D.Trumpas šį požiūrį perėmė iš patarėjų. Be to, jis – verslininkas, taip pat viską vertinantis kaip sandorius. Greičiausiai jis vadovaujasi taisykle: „Jei sumokėjai savo dalį, sulauksi NATO paramos.“
D.Trumpo komanda tikrai išanalizavo, kiek prie NATO biudžeto prisideda sąjungininkės. Ji supranta, kad visos kitos šalys kartu sudėjus išleidžia tik 27 proc. JAV išlaidų. Todėl D.Trumpas mano, kad JAV moka už kitų narių saugumą.
Toks požiūris – problematiškas, nes turime klausti ne kiek lėšų skiria narės, o kam išleidžia skiriamus pinigus ir kuo tai naudinga sąjungininkėms.
Turime klausti ne kiek lėšų skiria narės, o kam išleidžia skiriamus pinigus ir kuo tai naudinga sąjungininkėms.
Sąjungininkų turėjimas garantuoja du dalykus: didesnę veiksmų laisvę turtingesnėms šalims ir didesnį saugumą silpnesnėms narėms. D.Trumpas to neapsvarstė.
Vis dėlto turiu pastebėti, kad laikui bėgant susiklostė tendencija, jog mažesnės šalys pradėjo priklausyti nuo JAV, kadangi pačios neturi galimybių apsiginti. Kai kurios turtingos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ar Jungtinė Karalystė, taip pat neturi galimybių savarankiškai vykdyti didelio masto ekspedicinių operacijų.
Kai kurie amerikiečiai mano, kad tai – nesąžininga, kad JAV neturi mokėti už visų 29 šalių gynybą. Žmonės galvoja, kad kai kurios turtingos partnerės švaisto tokias būtinas JAV gynybos lėšas.
– Lietuva yra viena iš NATO šalių, gynybai skiriančių mažiau nei 2 proc. BVP. Kokios paramos galėtumėme tikėtis iš Aljanso užsienio šalių agresijos atveju?
– 5-asis straipsnis garantuoja apsaugą – aš dėl to nesijaudinčiau. Be to, D.Trumpas vėliau patikino, kad agresijos atveju gintų silpnesnes sąjungininkes. Daugiausia todėl, kad su juo dirba tokie žmonės kaip valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.
Lietuva neturėtų nerimauti dar ir dėl to, kad puikiai supranta, kokį vaidmenį turi vaidinti NATO. Kalbėjau su daug lietuvių, žinau, kad reikalingą 2 proc. BVP slenkstį pasieksite jau kitais metais. Taip pat žinote, kam tuos pinigus išleisite. Taip padarysite tokius žmones kaip D.Trumpas laimingus.
Lietuva tarp sąjungininkių visada buvo puiki žaidėja ir norėjo padėti. Žinoma, ta pagalba nebuvo didelė, kadangi esate maža šalis ir neturite didelių karinių pajėgų. Tačiau į jus žvelgiama labai pozityviai. Be to, didesnės sąjungininkės Vakarų Europoje ir JAV labai rimtai žiūri į saugumo garantijas ir partnerių apsaugą.
Jei priešiškai nusiteikusios valstybės imtųsi karinių veiksmų prieš Lietuvą, neabejoju, kad stipresnės sąjungininkės ateitų į pagalbą, kadangi yra įsipareigojusios tai padaryti.
Jei priešiškai nusiteikusios valstybės imtųsi karinių veiksmų prieš Lietuvą, neabejoju, kad stipresnės sąjungininkės ateitų į pagalbą, kadangi yra įsipareigojusios tai padaryti.
Tiesa, gynybos srityje dirbantys žmonės mano, kad paradigma nuo Šaltojo karo laikų smarkiai pasikeitė. Šiuo metu įtikinti amerikiečius bendradarbiavimo svarba sunkiau, nei buvo septintajame ar aštuntajame dešimtmetyje.
Šaltojo karo metais buvo nuolat klausiama, ar karui tapus branduoliniu, amerikiečiai „paaukotų Bostoną už Boną?“. Panašu, kad šiandien žmonių pasiaukojimo lygis – visai kitas, ir nemažai amerikiečių pasakytų, kad tai – ne jų reikalas.
Tačiau esu įsitikinęs, kad taip mąsto tik eiliniai žmonės, o kariuomenės ir politinis elitinis savo įsipareigojimus vertina labai rimtai.
Baltijos šalys turi teisę nerimauti, kadangi yra išsidėsčiusios šalia nereikalingą politinę, karinę ir ekonominę agresiją demonstruojančios Rusijos. Vis dėlto nemanau, kad Rusija prieš Baltijos šalis kada nors imsis karinių veiksmų.
