Vokiečių tautybės popiežius, penktadienį atskridęs į Paryžių, susitiks su prezidentu Nicolas Sarkozy ir pasakys kalbą, o paskui nuskris į Prancūzijos pietvakariuose esantį Lurdą – vieną labiausiai pasaulio katalikų lankomų vietų.
Prancūzijoje gyvena maždaug 35 mln. katalikais krikštytų žmonių, bet apklausos rodo, kad prancūzai pastaraisiais dešimtmečiais beveik prarado priklausomybės Bažnyčiai pojūtį.
Nors katalikybė tebėra pagrindinė šalies religija, dabar katalikais save laiko 51 proc. prancūzų, rodė pernai paskelbti vienos apklausos rezultatai. 10-ojo dešimtmečio pradžioje save katalikais vadino 80 proc. prancūzų.
Tik 10 proc. dabar save katalikais laikančių šalies gyventojų nuolat lankosi mišiose, rodė duomenys, kuriuos paskelbė žurnalas „Le Monde des Religions".
Nuo pat frankų salijų karaliaus Chlodvigo I atsivertimo 5-ajame amžiuje Katalikų Bažnyčios „vyriausiąja dukra" vadinama Prancūzija virsta Bažnyčios gaivinimo Europos žemyne bandymų lauku.
„Statistine prasme, Bažnyčia yra nuostolinga", – pakomentavo katalikiško laikraščio „La Croix" vyriausiasis redaktorius religiniams klausimams Michelis Kubleras. „Visi rodikliai prastėja, nuo bažnyčios lankymo iki krikšto ir kunigų skaičiaus", – sakė jis.
Pernai Prancūzija pralenkė Airiją gimstamumo srityje ir tapo Europos „čempione". Prancūzijoje moterys dabar gimdo vidutiniškai po du vaikus, bet dauguma jų gimsta ne santuokoje.
Mažėja ir jungtuvių bažnyčioje populiarumas – 2006 metais kunigai sutuokė maždaug 89 tūkst. porų, rodo Bažnyčios statistika. 1990-aisiais bažnytinių santuokų buvo įregistruota 147 tūkstančiai.
Tačiau tai, ką Prancūzijos katalikai prarado skaičiumi, regis, kompensuoja savo entuziazmu, sako M.Kubleras. Pasak jo, šiandien tikintieji jaučiasi mažiau varžomi tradicijų, bet tvirčiau tikintys.
„Prancūzų katalikai toli gražu nebe tokie pasyvūs. Yra reikšmingo atsinaujinimo ženklų", – sako jis.
Prancūzija, kurioje taip pat gyvena didelės musulmonų ir žydų bendruomenės, tvirtai gina pasaulietinę santvarką pagal 1905 metų įstatymą, kuriuo Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės.
Tačiau N.Sarkozy, du kartus išsiskyręs nebepraktikuojantis katalikas, sulaužė tabu – gruodį lankydamasis Vatikane paskelbė, kad krikščioniškų Prancūzijos šaknų saugojimas neprieštarauja sekuliarizmui.
Prancūzų kardinolas Jeanas-Louis Tauranas sakė, kad popiežiaus vizitas bus proga „pašalinti nesusipratimą" dėl sekuliarizmo. Bažnyčia siekia sušvelninti požiūrį, kad religijai nėra vietos visuomeniniame gyvenime.
Keturias dienas truksiantis Benedikto XVI vizitas Prancūzijoje bus jo 10-oji kelionė nuo to laiko, kai jis 2005 metais, mirus Jonui Pauliui II, buvo išrinktas naujuoju popiežiumi. Jo pirmtakas Lurde – 15 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje netoli Ispanijos sienos – lankėsi du kartus.
Lurde, į kurį turėtų suvažiuoti daugiau kaip 200 tūkst. žmonių, Benediktas XVI paminės 150-ąsias Dievo Motinos apsireiškimo šioje vietoje metines.
Popiežius dalyvaus procesijoje į grotą, kur, kaip tikima, valstiečių mergaitė Bernadette Soubirous 1858 metais per kelis mėnesius 18 kartų regėjo Švč.Mergelę Mariją.
Savo kelionę pontifikas pirmadienį Lurde užbaigs mišiomis už ligonius, kurios, pasak Vatikano, suteiks progą jam atsikratyti šalto proto teologo reputacijos ir pademonstruoti savo jautriąją pusę.
