Specialiose mišiose Šv.Petro bazilikoje dalyvavo Belgijos karalius Albertas II ir jo žmona Paola, Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir Prancūzijos premjeras Francois Fillonas.
Popiežius taip pat kanonizavo prancūzę Jeanne Jugan, kuri gyveno 1792–1879 metais ir kuri įsteigė Vargšų mažųjų seserų ordiną. Tuo metu, kai ji mirė, jos pašvęstojo gyvenimo institucija turėjo 2,5 tūkst. darbuotojų, kurie rūpinosi pagyvenusiomis moterimis 177 namuose visame pasaulyje.
J.Jugan „yra kaip šviesa, rodanti kelią mūsų visuomenėms, kurios vis dar iš naujo neatrado (pagyvenusių žmonių) vietos ir unikalios naudos“, sakė pontifikas apie J.Jugan.
Šią šventąją, dar žinoma Kryžiaus Marijos vardu, Vatikano radijas pavadino „tikra Motina Terese, aplenkusia savo laiką“. Ji mirė 1879 metais.
Varšuvos arkivyskupas Zygmuntas Szczesny Felinskis gimė 1822 metais Volynėje, dabartinėje Ukrainoje. Jo motina buvo gimusi Lietuvoje, o tėvas kilęs iš Baltarusijos.
1833 metais būsimasis hierarchas neteko tėvo, o 1838 metais carinės Rusijos valdžia Z.Sz.Felinskio motiną ištrėmė į Sibirą už patriotines nuostatas.
1851 metais jis grįžo į tėvynę iš Paryžiaus, kur lankė Sorbonos universitetą ir susipažino su iškiliais lenkų imigracijos veikėjais, tarp jų – su poetu Adomu Mickevičiumi, ir įstojo į kunigų seminariją. Vėliau tęsė mokslus Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, o 1855 metais buvo įšventintas kunigu.
1862-aisiais popiežius Pijus IX jį paskyrė Varšuvos arkivyskupu, tačiau sostinės vyskupiją jis valdė tik 16 mėnesių, nes 1863 metais Lenkijoje ir Lietuvoje kilus sukilimui prieš caro valdžią netruko prasidėti kruvinos represijos.
Arkivyskupas mėgino užstoti sukilėlius, tačiau pats tapo represijų auka ir buvo ištremtas į Jaroslavlį Rusijoje. Po dvidešimt tremties metų grįžęs į Varšuvą jis nebeužėmė vyskupo sosto, bet pasitraukė į Krokuvą ir čia 1895-aisiais mirė.
Po pirmojo pasaulinio karo Lenkijai atgavus nepriklausomybę jo palaikai 1920 metais buvo perlaidoti Varšuvos katedros kriptoje. Palaimintuoju arkivyskupą 2002 metų rugpjūčio 18 dieną paskelbė Benedikto XVI pirmtakas Jonas Paulius II.
B.Obama, kuris gimė ir dalį vaikystės praleido Havajuose, yra sakęs, jog prisimena pasakojimus apie Damianą, kuris rūpinosi raupsais sergančiais žmonėmis, ir apie šiai ligai priskiriamą gėdos žymę.
Jozefas Damianas de Veusteris (1840–1889) iš Belgijos 19-ojo amžiaus pabaigoje nuvyko į Havajus, kur išgarsėjo kaip „raupsuotųjų apaštalas“. Jis 16 metų gyveno raupsuotųjų kolonijoje, kol pats mirė nuo šios ligos.
Tarp maldininkų, susirinkusių Šv.Petro bazilikoje, buvo Havajų gyventoja Audrey Toguchi, 80-metė buvusi mokytoja, kurios pasveikimą nuo plaučių vėžio prieš 10 metų Vatikanas pripažino stebuklingu.
Per ceremoniją, kuri truko daugiau kaip dvi valandas, A.Toguchi ir jos gydytojas Walteris Changas prisidėjo prie tikinčiųjų procesijos, nunešusios naujųjų šventųjų relikvijas Benediktui XVI prie bazilikos centrinio altoriaus.
Savo homilijoje Benediktas XVI gyrė J.D.de Veusterio misionierišką darbą ir sakė, kad „ne be baimės ir pasibjaurėjimo jis pasirinko vykti į Molokajo salą tarnauti ten buvusiems ir visų apleistiems raupsuotiesiems“.
„Tokiu būdu jis leidosi veikiamas ligos, kuria jie sirgo. Jis su jais jautėsi gerai“, – flamandų kalba sakė popiežius, kuris pridūrė, kad šis misionierius užsikrėtė raupsais ir kentė nuo šios ligos paskutinius ketverius savo gyvenimo metus.
Per ceremoniją vienoje procesijoje dalyvavo du raupsais sergantys žmonės.
B.Obama, kuris gimė ir dalį vaikystės praleido Havajuose, yra sakęs, jog prisimena pasakojimus apie Damianą, kuris rūpinosi raupsais sergančiais žmonėmis, ir apie šiai ligai priskiriamą gėdos žymę.
Kanonizacijos proga paskelbtame pranešime B.Obama pažymėjo, kad nuo ligų, ypač – ŽIV/AIDS, visame pasaulyje kenčia milijonai žmonių, ir paragino pasaulį pasekti Damiano pavyzdžiu „atsakant į primygtinį raginimą gydyti ligonius ir jais rūpintis“.
Šventaisiais taip pat buvo paskelbti du ispanų vienuoliai: dominikonas Francisco Collas y Guitartas (1812–1875) ir trapistas Rafaelis Arnaizas Baronas (1911–1938).
Griežtosios observancijos cistersų ordino narys R.A.Baronas yra laikomas vienu didžiausių 20-ojo amžiaus mistikų. Jis mirė 27 metų nuo diabeto sukeltos komos, nusprendęs verčiau likti vienuolyne, o ne su tėvais, pas kuriuos per Ispanijos pilietinį karą būtų buvę lengviau teikti jam medicininę priežiūrą.
Nuo 2005 metų balandžio, kai tapo popiežiumi, Benediktas XVI kanonizavo 28 naujus šventuosius. Jo pirmtakas Jonas Paulius II per 26 popiežiavimo metus kanonizavo 482 naujus šventuosius ir beatifikavo 1 338 palaimintuosius.
