Popiežius Pranciškus: darbas yra šventas

„Apie darbą paprastai sakoma, kad jis reikalingas šeimos išlaikymui, vaikų auginimui, reikalingas tam, kad šeima galėtų oriai gyventi. „Jis dirba; jis yra darbštus“ – tai pats gražiausias dalykas kokį galima pasakyti apie rimtą, sąžiningą žmogų, – sakė Pranciškus. – Iš tiesų darbas, įvairiausios jo formos, pradedant darbu namuose, tarnauja bendrajam gėriui. Kur gi išmokstame darbštumo? Visų pirma šeimoje. Šeimoje darbštumą ugdo tėvų pavyzdys: tėtis ir mama, kurie darbuojasi dėl šeimos ir visuomenės gėrovės.“

„Pasak krikščionybės, darbas ir dvasinis gyvenimas vienas kitam neprieštarauja. Reikia tai gerai įsiminti! Malda ir darbas turi eiti išvien, kaip moko šv. Benediktas. Darbo stoka kenkia dvasiai, kaip ir maldos stoka daro žalą praktinei veiklai,“ – pabrėžė pontifikas.

„Darbas, įvairios jo formos, – kartojo popiežius, – yra žmogaus savasties dalis. Darbas išreiškia pagal Dievo paveikslą sukurto žmogaus orumą. Tad ir darbo administravimas suteikia labai didelę žmogišką ir socialinę atsakomybę ir jis negali būti atiduotas į nedidelės grupės rankas ar paliktas tvarkyti dievinamai „rinkai“. Privesti prie darbo vietų praradimo, reiškia padaryti didelę socialinę žalą.“

„Man liūdna kai matau, kad trūksta darbo, – kalbėjo popiežius, – kai matau darbo neturinčius žmones, negalinčius surasti darbo ir parsinešti į namus oriai uždirbtos duonos. Antra vertus, aš labai džiaugsiuosi kai matau, jog valdantieji stengiasi, kad būtų daugiau darbo, kad būtų daugiau darbo vietų ir visi žmonės turėtų darbą. Darbas yra šventas, nes darbas suteikia šeimai orumą. Turime melstis, kad šeimose netrūktų darbo.“

„Kai darbas atskiriamas nuo Dievo ir žmogaus sandoros, kai jis atsiriboja nuo dvasinio matmens, kai tampa vien pelno logikos įkaitu ir negerbia jausmų, – tęsė Pranciškus, – tuomet sielą užvaldantis blogis viską apnuodija – taip pat ir orą, vandenį, augalus, maistą... Išsiderina visuomenės gyvenimas ir sužalojama aplinka. Nuo pasekmių labiausiai nukenčia neturtingi žmonės ir šeimos.“

„Dabartinėje darbo organizacijoje kartais matome pavojingą tendenciją į šeimą žiūrėti kaip į trukdį, į naštą, kenkiančią produktyvumui. Tačiau savęs paklauskime: kokiam produktyvumui? Kam? – retoriškai klausė popiežius. Vadinamajame „išmaniajame mieste“ netrūksta gerai organizuotų paslaugų, tačiau į vaikus ir senelius žiūrima kaip į kliūtis. Projektuotojams rūpi toks darbo jėgos organizavimas, kad būtų galima ją dėlioti, naudoti arba jos atsisakyti priklausomai nuo ekonominio naudingumo. Šeima čia yra tarsi bandymų aikštelė. Tačiau iš tiesų, jei šeima tampa darbo organizacijos įkaite arba jei skelbiama, kad šeima trukdo jos pažangai, tai žinokime, kad tokia visuomenė jau pradėjo save griauti!“

Krikščionių šeimoms tokia konjunktūra yra didžiulis iššūkis ir misija. Šeimoje glūdi esminiai Dievo kūrybos pradai: vyro ir moters tapatybėje ir tarpusavio ryšyje, vaikų gimdyme,  darbe, kurio dėka žemėje jauku gyventi. Šių esminių dėmenų praradimas yra labai rimta problema – baigdamas perspėjo katalikų vadovas.