Azerbaidžane, antroje pagal dydį šiitiškoje valstybėje po Irano, gyvena mažytė katalikų bendruomenė, kuriai priklauso mažiau nei 300 azerų ir kurios likusią dalį sudaro keli tūkstančiai užsieniečių. Be to, Azerbaidžane gyvena žydų, zoroastriečių ir kitų religinių mažumų atstovų.
Pranciškus, kuris šio savaitgalio vizitą Kaukaze pradėjo apsilankymu Gruzijoje, Azerbaidžane susitiks su visų pagrindinių konfesijų atstovais ir prezidentu Ilhamu Aliyevu, ir sekmadienį vakare grįš į Romą.
Azerbaidžano žiniasklaida neskyrė daug dėmesio popiežiaus vizitui ir daug kas nežinojo apie būsimas mišias.
Anksčiau šią savaitę Azerbaidžano centrinė rinkimų komisija paskelbė, jog daugiau kaip 80 proc. rinkėjų pritarė konstitucijos pataisai, kuria prezidento kadencija prailginama nuo penkerių iki septynerių metų, be to, prezidentui suteikiama teisė paleisti parlamentą, numatomi nauji viceprezidentų postai ir panaikinami amžiaus apribojimai.
I.Aliyevo oponentai ir teisių gynimo organizacijos, tarp jų – „Amnesty International“ ir „Freedom House“, sakė, kad tokiais žingsniais bus įtvirtintas dinastinis valdymas šioje naftos turtingoje valstybėje prie Kaspijos jūros. Azerbaidžano vyriausybė atmetė kritiką ir sakė, kad šiomis konstitucijos pataisomis siekiama sumažinti biurokratiją ir paspartinti ekonomikos reformas.
Neaišku, ar Pranciškus spaus I.Aliyevą šiuo klausimu ar dėl kitos, platesnės kritikos žmogaus teisių pažeidimų ir kitokios nuomonės slopinimo klausimais.
Atvykęs Pranciškus aukojo mišias katalikų bažnyčioje, kuri buvo pastatyta po šv. Jono Pauliaus II apsilankymo Azerbaidžane 2002 metais. Po to vizito prezidentas padovanojo sklypą sostinės pakraštyje, o pastatyti bažnyčią padėjo vietos musulmonai ir žydai.
„Negaliu suturėti savo beribio džiaugsmo. Tai džiaugsmas ir laimė, kuriuos man teikia tikėjimas“, – apie Pranciškaus apsilankymą sakė 61 metų parapijietė Eva Agalarova.
Pranciškaus vizitas Azerbaidžane buvo surengtas po birželį įvykusio apsilankymo kaimyninėje Armėnijoje, viliantis skleisti taikos žinią abiem buvusioms sovietinėms respublikoms dėl Kalnų Karabacho. Šis regionas oficialiai yra Azerbaidžano dalis, bet 1994-aisiais pasibaigus separatistiniam karui ji kontroliuoja pajėgos, kurios tvirtina esančios vietos armėnų, tačiau Azerbaidžanas sako, kad jose yra Armėnijos kariškių.
Azerbaidžano žiniasklaida neskyrė daug dėmesio popiežiaus vizitui ir daug kas nežinojo apie būsimas mišias. Tačiau Baku gyventojai musulmonai vis tiek sveikino Pranciškaus apsilankymą.
„Islamas yra tolerantiška religija ir priima visus tikėjimus, – sakė Aygun Mikayilova, kuri vilkėjo hidžabą. – Aš sveikinsiu popiežiaus vizitą, jei jis atveža taikos, ramybės ir tolerancijos žinią.“
I.Aliyevas, kuris valdo nuo 2003-iųjų, kai prezidento poste pakeitė savo tėvą Heydarą, tvirtai susiejo šią šiitišką šalį su Vakarais, padėdamas apsaugoti jos energetikos ir saugumo interesus, ir atsverti Rusijos įtaką strateginiame Kaspijos regione.
