Maždaug 400 tūkst. maldininkų iš viso pasaulio sutiks argentinietį popiežių didžiulėje esplanadoje priešais Fatimos baziliką, į kurią jis atvažiuos savo „papamobiliu“. Dar nesuskaičiuojama daugybė žmonių apsilankymą ir kanonizacijos ceremoniją stebės per televiziją.
Tikima, kad Švč. Mergelė Marija Fatimoje į šiaurę nuo Lisabonos apsireiškė šešis kartus, nuo 1917 metų gegužės iki spalio, trims avis ganiusiems neturtingiems ir mažaraščiams vaikams.
Paskutinis iš apsireiškimų įvyko 1917 metų spalio 13 dieną, tuomet jo pamatyti susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Keletas liudininkų pasakojo matę, kaip saulė „šoka danguje“.
Paskutinis iš apsireiškimų įvyko 1917 metų spalio 13 dieną, tuomet jo pamatyti susirinko dešimtys tūkstančių žmonių. Keletas liudininkų pasakojo matę, kaip saulė „šoka danguje“.
Apsireiškimų metu Jacintai Marto buvo septyneri, jos broliui Francisco Marto – devyneri, o pusseserei Luciai dos Santos – 10 metų.
Francisco mirė 1919 metais per ispaniško gripo epidemiją, kuri kilo Europoje Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Po metų nuo jos mirė ir Jacinta.
Tikintieji sako, kad vaikai labai tvirtai išgyveno savo kančias, nes Mergelė Marija buvo jiems išpranašavusi, kad į dangų jie pateks būdami labai jauni.
Jųdviejų palaikai saugomi Fatimos bazilikoje nuo 1957 metų. Ten pat palaidota ir jų pusseserė Lucia, kuri mirė 2005 metais, būdama 97 metų.
Fatimos piemenėliai bus jauniausi šventieji, pelnę šį titulą ne dėl savo kankinystės.
Lucia dos Santos 1941 metais tapo vienuole. Ji yra sakiusi, kad vaikystėje – tą laikotarpį ženklino Pirmasis pasaulinis karas ir Bažnyčios persekiojimas palyginti naujoje Portugalijos respublikoje – Švč.Mergelė Marija jiems apreiškė tris paslaptis.
Dvi iš jų buvo atskleistos praėjusio amžiaus 5-ajame dešimtmetyje: vienoje buvo nupasakotas pragaras, o kitoje – didžiulis konfliktas, kuris, pasak kai kurių aiškintojų, reiškė antrą XX šimtmečio pasaulinį karą ir komunistinės Rusijos iškilimą.
Trečiosios paslapties Lucia daug metų neatskleidė. Ji buvo paviešinta 2000 metų gegužę per Jono Pauliaus II paskutinį apsilankymą Fatimoje. Pasak Vatikano, ta paslaptis buvo pranašystė apie pasikėsinimą į pontifiką Romoje 1981 metais.
Tačiau Jono Pauliaus II įpėdinis Benediktas XVI vėliau sakė, kad Dievo Motina numatė Bažnyčios, kurią tuo metu krėtė pedofilijos skandalai, „kančias“.
Tikėti ar netikėti?
Fatima, kurioje gyvena 12 tūkst. žmonių, tapo svarbiu maldininkų traukos centru, kuriame kasmet apsilanko milijonai.
Penktadienį ir šeštadienį, be paprastų tikinčiųjų, taip pat dalyvaus 2 tūkst. žurnalistų, 2 tūkst. kunigų, 71 vyskupas, aštuoni kardinolai, 350 stebuklo laukiančių pacientų ir šimtai savanorių, sakė vienas šventovės pareigūnų.
Maldininkai atvyks iš net iš tokių šalių kaip Pietų Korėja, Japonija, Kinija, Meksika ir Kolumbija.
Dalyvaus daug portugalų, tad popiežius kalbės portugališkai. 89 proc. iš 10,3 mln. Portugalijos gyventojų yra katalikai.
Dalyvaus daug portugalų, tad popiežius kalbės portugališkai. 89 proc. iš 10,3 mln. Portugalijos gyventojų yra katalikai.
Šeštadienį – per 100-ąsias pirmojo Švč.Mergelės Marijos apsireiškimo metines – popiežius Pranciškus kanonizuos Jacintą ir Francisco, kuriems buvo priskirti du stebuklai.
Jonas Paulius II Jacintą ir Francisco palaimintaisiais paskelbė 2000 metais, po kelių dešimtmečių diskusijų apie įvykius Fatimoje ir jų reikšmę.
Beatifikacijos procesas buvo pradėtas 1999 metų birželio mėnesį, kai buvo pripažintas prie vežimėlio prikaustytos Marios Emilios Santos stebuklingo išgijimo stebuklas – savo maldas Jacintai skyrusi moteris pradėjo vaikščioti 1989 metų vasario 20 dieną, kai buvo minimos Jacintos mirties metinės.
Apie dviejų piemenėlių kanonizaciją paskelbta praėjusį mėnesį pripažinus antrąjį Francisco ir Jacintai priskiriamą stebuklą. Jo įrodymas – 2013 metais pasveikęs vėžiu sirgęs brazilų berniukas, kurio tėvai atkakliai meldėsi piemenėliams, prašydami jų užtarimo prieš Dievą.
Dėl L.Dos Santos jau pradėtas bažnytinis procesas, kuriuo siekiama ją taip pat paskelbti šventąja.
Kalbos apie apsireiškimus ir stebuklus, kurių nėra Biblijoje, priimtinos ne visiems, bet Katalikų Bažnyčia vis dėlto labai dėmesingai vertina liaudišką pamaldumą – maldos ir garbinimo formas, įkvėptas tikinčiųjų kultūros ir patirties, o ne religinio mokymo.
„Bažnyčia turi remtis tuo, ką patyrė žmonės, – sako teologijos profesorius Ermenegildo Manicardi. – Priešingu atveju ji užimtų absoliutizmo poziciją.“
Pavyzdžiui, nors Vatikanas dar nepripažino nuo 1981 metų besikartojančių Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų Bosnijos Medžiugorjės mieste, jis išsiuntė specialų pasiuntinį milijonų ten apsilankančių tikinčiųjų „poreikiams“ išsiaiškinti.
Kulką padovanojo šventovei
Tačiau Fatimos apsireiškimus Bažnyčia oficialiai pripažįsta nuo 1930-ųjų.
Be to, ši vieta traukia ne tik paprastus tikinčiuosius, bet ir popiežius. Su Pranciškumi per pusę amžiaus šioje šventovėje bus apsilankę keturi pontifikai – prieš dabartinį 80 metų popiežių čia lankėsi Paulius VI, Jonas Paulius II ir Benediktas XVI.
Turbūt didžiausią atsidavimą rodė velionis Jonas Paulius II, triskart apsilankęs Fatimos šventovėje, esančioje 130 km į šiaurę nuo Lisabonos.
Turbūt didžiausią atsidavimą rodė velionis Jonas Paulius II, triskart apsilankęs Fatimos šventovėje, esančioje 130 km į šiaurę nuo Lisabonos.
Po pasikėsinimo į jo gyvybę Šv. Petro aikštėje 1981 metų gegužės 13 dieną – per apsireiškimo Fatimoje metines – Jonas Paulius II aiškino, kad liko gyvas tik įsikišus Švč.Mergelei Marijai.
Vėliau jis Fatimos šventovei padovanojo kulką, išimtą jam iš pilvo. E.Manicardi tai pavadino „aukščiausiu liaudiško pamaldumo gestu“.
Kulka, kuri per tą incidentą pataikė į Joną Paulių II, šiuo metu yra Fatimos bazilikos Švč.Mergelės Marijos statulos karūnoje.
Popiežius Pranciškus taip pat gerbia liaudiško pamaldumo tradiciją savo gimtojoje Lotynų Amerikoje.
„Ir Jonas Paulius II, ir Pranciškus yra ganytojiški popiežiai, einantys pas žmones“, – sakė E.Manicardi, aiškindamas jų palankumą liaudiškajam pamaldumui. Tuo tarpu popiežius Benediktas XVI buvo labiau teologas, pridūrė jis.
„Vertos tikėjimo“
Kalbos apie Fatimą ir jos stebuklus yra vertinamos prieštaringai. Net Katalikų Bažnyčia ir Vatikanas yra labiau linkę pabrėžti vaikų išskirtines dorybes, o ne jų antgamtiškas galias.
„Mažasis Francisco labai troško išpirkti nusidėjėlių nuodėmes, siekdamas būti geras, pasiaukodamas ir melsdamasis, – sakė popiežius Jonas Paulius II per beatifikacijos ceremoniją. – Mažąją Jacintą... vedė tie patys jausmai“.
Oficialiai Fatimos pranašystes „vertomis tikėjimo“ Bažnyčia pripažino 1930 metais. Nors „šokančios saulės“ reginys niekada nebuvo pripažintas stebuklu, popiežius Pijus II savo 1954 metų enciklikoje Fatimos Mergelės apsireiškimus pavadino „stebuklingais“.
„Aš galiu būti geras katalikas ir netikėdamas Fatima, nes tai nėra dogma. Akivaizdu, kad mūsų Mergelė Marija nepasirodė Fatimoje“, – sakė kunigas Anselmo Borgesas. Jis yra linkęs piemenėlius apibūdinti kaip vaikus, turinčius „vidinės religinės patirties“.
