Susirėmimai kilo apie 4 val. 30 min. vietos (6 val. 30 min. Lietuvos) laiku dešimtims pareigūnų pajudėjus link stovyklos Lisabonos Rossio aikštėje ir mažesnės stovyklos Karaliaus Joao (Žuano) I aikštėje Porte.
Protestuotojai šaukė „kvepia diktatūra“, o policija pranešė, kad kai kurie asmenys, pareigūnams bandant išardyti palapines, į juos mėtė butelius ir dažus.
Policija išplatintame pareiškime nurodė, kad už atsisakymą paklusti reikalavimams išsiskirstyti Lisabonoje buvo sulaikyti šeši, o Porte – septyni asmenys. Taip pat pranešta, kad per operaciją sužeisti 13 policininkų, aštuoni iš jų išvežti į ligoninę.
Porte, policijos teigimu, buvo užpulti trys demonstrantus stebėję civiliais rūbais vilkintys pareigūnai, kai juos pastebėjo viena protestuotojų grupė.
Pasak policijos, vienas iš pareigūnų atgrasymo tikslais pademonstravo savo tarnybinį ginklą.
Pareiškime rašoma, kad per operaciją, kuri buvo vykdoma „griežtai, išlaikant pusiausvyrą ir gerbiant piliečių teises“, taip pat nukentėjo nepatikslintas skaičius civilių.
Aktyvistų grupė „Acampada Lisboa“ pareiškė, kad nukentėjo daugiau kaip 30 protestuotojų, iš kurių 10 prireikė medikų pagalbos ligoninėje, ir paragino sekmadienio popietę sostinėje surengti naują mitingą, protestuojant prieš policijos veiksmus.
„Mūsų nenutildys“, – teigiama socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime, prie kurio pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuoti sumušti ir kraujuojantys protestuotojai. Dėl šių sužalojimų kaltinamas „policijos smurtas“.
Kai kurie protestuotojai nešėsi raudonus gvazdikus – 1974-ųjų Portugalijos revoliucijos simbolį, primenantį taikų kariuomenės sukilimą, nutraukusį beveik penkis dešimtmečius trukusią diktatūrą.
Policija teigė Lisabonoje konfiskavusi 69, o Porte – 30 palapinių.
Šios stovyklos buvo įkurtos vėlų šeštadienio vakarą po abiejuose miestuose vykusių taikių eitynių prieš sparčiai kylančias būsto kainas.
Pareigūnai jau ne kartą ardė pastarosiomis savaitėmis Lisabonoje ir Porte dygstančias palapinių stovyklas.
Ministras pirmininkas Luisas Montenegro (Luišas Montenegru) pripažino, kad nekilnojamojo turto kainos per dešimtmetį padvigubėjo, tačiau dėl šios krizės kaltina ankstesnes kairiųjų vyriausybes, kurios nepastatė pakankamai būstų ir vykdė, jo teigimu, pernelyg atlaidžią migracijos politiką.
