Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Portugalų derybininkas Antonio Costa rengiasi užimti EVT vadovo postą

Buvęs Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) tikisi, kad jo, kaip malonaus būdo tarpininko, reputacija bus naudinga atliekant vieną sudėtingiausių Europos Sąjungos (ES) užduočių – bandant pasiekti susitarimą tarp susiskaldžiusių bloko lyderių.
Antonio Costa / Johanna Geron / REUTERS
Antonio Costa / Johanna Geron / REUTERS

63 metų socialistas sekmadienį taps Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku, kas penkerius metus Briuselyje vykstant permainoms aukščiausiuose postuose.

Eidamas šias pareigas jis pirmininkaus reguliariai rengiamiems viršūnių susitikimams, į kuriuos susirenka 27 ES valstybių narių vadovai ir kurie garsėja ilgomis diskusijų valandomis ir iki vėlumos užsitęsiančiomis derybomis.

A. Costa turės pabandyti suderinti dažnai prieštaringus interesus ir siekti bendro sutarimo, Europai susiduriant su kebliais šio meto klausimais, pradedant karu Ukrainoje ir baigiant artėjančia Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kadencija JAV ar ekonomikos pertvarkymu.

Kitaip nei jo pirmtakas iš Belgijos Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis), kuris, siekdamas iškelti save kaip ES lyderį, yra sukėlęs aistrų, su A. Costa idėjomis susipažinę asmenys teigia, kad jis ketina laikytis santūresnio požiūrio.

„Jis nori būti ne tiek šoumenas, kiek tarpininkas“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.

Šiuo tikslu A. Costa jau keliauja po ES sostines ir klausinėja lyderių, kuriuos gerai pažįsta iš savo ilgamečio darbo premjero poste, ką jie norėtų daryti kitaip.

Be to, jis nori palaikyti sklandesnius santykius ir dažnai rengti susitikimus su įtakinga Europos Komisijos (EK) vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) po to, kai jos ir Ch. Michelio nesutarimai pakenkė ES bendradarbiavimui.

Sugrįžimas

A. Costa, buvęs Lisabonos meras, išgarsėjo kaip tiltų tiesėjas, subūręs kelias trapias koalicijas, kurios padėjo jam išlaikyti valdžią šalyje.

Jis buvo pragmatiškas ir sumanus taktikas, pagarsėjęs kaip sugebantis surasti bendrą vardiklį net sunkiausiuose susitarimuose, nesėkmes paverčiantis galimybėmis.

„Demokratijoje politika turi būti grindžiama kompromisu. Žmogus eina į politiką tam, kad sudarytų susitarimus“, – sakė jis viename interviu anksčiau šiemet.

2020-aisiais Europos lygmeniu jis padėjo užmegzti ryšius su Vengrijos nacionalistu ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kad būtų įveiktas pasipriešinimas didelio masto atsistatymo po COVID-19 planui.

Tačiau siekis, kad jis užimtų vadovaujantį postą Briuselyje, buvo beveik sugriautas, kai praėjusiais metais jis buvo priverstas atsistatydinti, mat jo administracijos atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl papirkinėjimo.

Visgi galiausiai korupcijos tyrimas žlugo, o balandį teismas nustatė, kad nėra jokių nusikaltimo požymių.

Tai sudarė sąlygas ES lyderiams, tarp kurių daugelį, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), su A. Costa sieja šilti asmeniniai ryšiai, pasirinkti jį į gerai apmokamą karštąją kėdę.

Šeimos šaknys – Indijoje

Tai pirmas kartas, kai vienas iš aukščiausių bloko postų skiriamas ne europietiškos kilmės asmeniui.

Jo tėvas, rašytojas komunistas Orlando da Costa (Orlandu da Košta), gimė Mozambike, šeimoje, kilusioje iš Goa, buvusios Portugalijos kolonijos Indijoje.

Lisabonoje gimęs A. Costa, pravarde „Babušas“, kuri Goa krašte reiškia mažą berniuką, per savo politinę karjerą gimtinėje nesureikšmino savo mišrios kilmės.

Tačiau 2017 metais ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) jam suteikė Indijos užjūrio piliečio garbės kortelę ir portugalų lyderis pasinaudojo savo šaknimis, kad pabandytų užmegzti ryšius tarp abiejų šalių.

Dabar jam artimi asmenys sako, kad jo patirtis gali padėti jam patraukti tuos pasaulio regionus, kuriuos ES sunkiai pasiekia, jam atstovausiant blokui pasaulinėje arenoje.

Tai tampa vis svarbiau globaliųjų Pietų šalims jaučiant trauką iš Kinijos ir Rusijos.

„Turime užmegzti glaudesnius santykius su įvairiais regionais ir šalimis, kurios yra svarbios pasaulyje, daug platesniame nei G-7 ar G-20“, – neseniai sakė jis leidiniui „Politico“.

„Pasaulį sudaro 195 šalys“, – pažymėjo jis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tvarumu garsėjanti kompanija „Reynaers Aluminium“ prisidės prie unikalaus miestelio verslui statybų Kauno LEZ
Reklama
Energija veiksme: kaip Dakaro lenktynininkas valdo stresą ir iššūkius
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas