Sekite 15min Google
Vaizdo stebėjimo kamerų įraše iš Kinijos pasienio pusės matyti, kaip trečiadienio rytą didžiulė purvo ir nuolaužų siena užgriūva kelių aukštų pastatą ir jį praryja, kol dešimtys žmonių apačioje bando gelbėti savo gyvybes. Srautas nušlavė autobusus ir automobilius.
Nepalo nelaimių valdymo agentūra pranešė, kad ketvirtadienį 823 žmonės tebebuvo be žinios.
Tarp 823 asmenų yra mažiausiai 579 turistai – tiek nepaliečiai, tiek užsieniečiai, rašoma atnaujintoje ataskaitoje.
Daugelis dingusiųjų yra užsienio turistai, teigė pareigūnai apie nelaimę, kurią, JAV geologijos tarnybos manymu, sukėlė ledyno griūtis, dėl kurios susidariusios nuolaužų srovės užliejo pakeliui esančias vietoves.
Cunamį primenantis vandens ir purvo srautas smogė kaimams ir miesteliams prie dviejų upių, o Nepalo policija pranešė radusi 162 kūnus.
Kitoje sienos pusėje Kinijos valstybinė žiniasklaida anksčiau pranešė, kad purvo nuošliaužos Trisūlio uoste Tibete nusinešė tris gyvybes, o 558 žmonės, įskaitant 260 užsieniečių, vis dar ieškomi.
Praėjus dienai po nelaimės buvo pasigesta 468 turistų, iš kurių 393 – užsieniečiai, anksčiau pranešė Nepalo turizmo ministerija.
Kinijos pusėje gelbėtojai ieškojo 558 dingusiųjų, tarp jų 260 užsienio piliečių, anksčiau skelbė vietos pareigūnai, kuriuos cituoja valstybinis transliuotojas CCTV.
Tarp dingusių užsieniečių buvo indų, taip pat žmonių iš Australijos, Jungtinės Karalystės, Malaizijos, Nyderlandų, Portugalijos, Pietų Afrikos, Pietų Korėjos ir JAV, nurodė Nepalo turizmo valdyba.
Lietuviai – tarp dingusių
Vietos žiniasklaidos priemonės „Banking News“ cituojamas turizmo tarnybos atstovas Santoshas Panta (Santošas Panta) teigė, kad tarp šių turistų yra ir Lietuvos piliečių.
Tuo metu Užsienio reikalų ministerija (URM) sako neturinti tokios informacijos.
URM patikino, kad šalies konsuliniai pareigūnai yra pasirengę suteikti visą reikalingą pagalbą Lietuvos piliečiams, jei tokie prašymai būtų gauti.
Ankstyvą trečiadienį įvykusios nelaimės priežastis lieka neaiški, tačiau JAV geologijos tarnyba pranešė, kad tai buvo ledyno griūtis, sukėlusi seisminį aktyvumą ir „katastrofiškus“ padarinius pasroviui Nepale bei Tibete.
Musoninės liūtys nuo birželio iki rugsėjo Pietų Azijoje nuolat sukelia pražūtingus potvynius ir nuošliaužas.
Mokslininkai teigia, kad klimato kaita didina ekstremalių oro reiškinių dažnumą ir intensyvumą šiame regione.
Qianggongas Zhangas (Čangongas Džangas), ICIMOD klimato ir aplinkos rizikos skyriaus vadovas, teigė, kad netrukus gali kilti antras potvynis.
