Kaip jau anksčiau pastebėjo Čekijos saugumo ekspertai ir nevyriausybinės organizacijos, šalyje, kaip ir visuose Vakaruose, pastaruoju metu gerokai padaugėjo propagandinių naujienų, kurių tikslas – destabilizuoti visuomenę.
Pavyzdžiui, „Tyden“ teigimu, „prorusiška penktoji kolona“ platino melą, kad Vokietijos kariuomenė okupuos Čekiją ir taip privers Prahą priimti musulmonus pabėgėlius.
Propagandistų dėmesio sulaukė ir ES finansuojama vakcinų nuo poliomielito programa Ukrainoje. Ji vadinama slapta biologine ataka prieš Ukrainos vaikus.
Tokios nesąmonės pastaraisiais metais skleidžiamos kone visur Vakaruose. Prieš referendumą Jungtinėje Karalystėje dėl išstojimo iš ES netrūko klaidingų duomenų apie Bendriją, o Amerikoje melagingos naujienos padėjo Donaldui Trumpui nugalėti.
Dabar Čekijos vyriausybė, regis, galutinai apsisprendė oficialiai kovoti su tokia propaganda. Tik Prahoje, skirtingai nei kitur Rytų Europoje, ne tik steigiami specialūs kovos su hibridiniu karu centrai, dažniausiai – prie Gynybos ministerijų.
Milušė Horska: „Viskas priklauso nuo to, kaip bus įgyvendinamas planas. Jis neturėtų virsti direktyva, kaip plauti jauniems žmonėms smegenis.“
Čia nuspręsta didžiausią dėmesį skirti vaikų švietimui – parlamente tai jau patvirtino socialdemokratams atstovaujantis Čekijos premjeras Bohuslavas Sobotka.
Ministro pirmininko teigimu, valstybė turėtų padėti vaikams suprasti demokratiją ir sustiprinti jų galimybę kritiškai vertinti informacijos šaltinius – visų pirma, atskirti tikrus faktus nuo klastočių.
Naujojo plano detalės bus išdėstytos naujoje pilietinio ugdymo programoje, kurią gegužę aptars vyriausybė. O programos turinį siūlys žmogaus teisių reikalų ministras Janas Chvojka.
„Svarbu, kad mokyklose vaikams būtų padedama vystyti kritinį mąstymą ir sugebėjimą atitinkamai vertinti pranešimus žiniasklaidoje ir internete“, – teigė J.Chvojka, su kuriuo bendradarbiaus ir Švietimo bei Kultūros ministerijos.
„Mums svarbiausios permainos naujausiųjų laikų istorijos vadovėliuose“, – skelbiama Švietimo ministerijos pranešime.
Anot ekspertų, Čekijoje istorijos mokytojai daugiausia dėmesio skiria daug senesnei praeičiai ir neretai gerokai pristabdo prie Antrojo pasaulinio karo pabaigos – moderniajai istorijai atidedama gerokai mažiau laiko.
Tiesa, parlamente B.Sobotkos iniciatyva buvo sutikta nevienareikšmiškai, nors daugelis deputatų sutarė, kad informacinio švietimo Čekijoje trūksta.
„Viskas priklauso nuo to, kaip bus įgyvendinamas planas. Jis neturėtų virsti direktyva, kaip plauti jauniems žmonėms smegenis“, – savo tinklaraštyje pastebėjo senatorė Milušė Horska.
Kiti politikai norėtų, kad prie iniciatyvos būtų prileisti ne tik valdančiosios Socialdemokratų partijos atstovai.
Faktai – ne nuomonė
Daugelyje kitų Europos šalių, įskaitant Lietuvą, panašios iniciatyvos kol kas tik privačios – mokytojai į pamokas kartais pasikviečia žurnalistus, komunikacijos ekspertus ar politologus ir su jais kalbasi apie propagandą.
Mantas Martišius: „Socialiniuose tinkluose apstu daugybę sekėjų turinčių žmonių... Nesakau, kad jie blogi, bet tai, ką jie rašo, vis dažniau priimama kaip objektyvi informacija.“
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentas, informacinių karų ekspertas Mantas Martišius sutinka, kad reikėtų platesnio plano, kaip ugdyti informacinį raštingumą.
„Būna, kad į pilietinio ugdymo pamokas atvažiuoja tam tikri lektoriai, pavyzdžiui, Aleksandras Matonis. Jie dirba ir su vaikais, ir su mokytojais. Vis dėlto tos programos nėra visuotinai privalomos – kas nori, tas daro“, – 15min teigė M.Martišius.
Specialistas matytų logikos, jei sprendimai dėl informacinio raštingumo būtų priimti. Apie jį būtų galima kalbėti, pavyzdžiui, per pilietinio ugdymo pamokas.
„Aišku, kad to reikia, galima nė nekalbėti apie informacinį karą. Socialiniuose tinkluose apstu daugybę sekėjų turinčių žmonių... Nesakau, kad jie blogi, bet tai, ką jie rašo, vis dažniau priimama kaip objektyvi informacija.
Bet juk tie žmonės neturi prievolės tikrinti informaciją taip, kaip normali žiniasklaida. Jie neturi prievolės ir etikos prasme. Jaunas žmogus pradeda nebeskirti informacijos nuo nuomonės“, – svarstė M.Martišius.
