Londonas ir Madridas pirmadienį patvirtino, kad šalims susitikime atstovaus užsienio reikalų ministrai.
„Nors nedalyvaus (susitikime), ponas Brownas tvirtai įsipareigojęs šiam projektui“, – svetainei EUobserver nurodė Didžiosios Britanijos ambasada ES.
Tuo tarpu Ispanijos diplomatinė atstovybė informavo, kad J.L.R.Zapatero yra perdėm užsiėmęs dėl specialaus susitikimo, skirto nedarbo klausimui.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra aukščiausio rango ES lyderė, iki šiol patvirtinusi, jog dalyvaus Prahos susitikime.
Eliziejaus rūmų atstovė spaudai Paryžiuje sakė, kad „šiuo metu“ N.Sarkozy taip pat nusprendęs nevykti į Prahą. Vietoje viršūnių susitikimo prezidentas ketina išklausyti ataskaitą apie lygias teises Prancūzijoje ir dalyvauti Antrojo pasaulinio karo atminimo renginyje.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas taip pat kol kas nepatvirtino, kad dalyvaus susitikime.
Kaip pažymi EUobserver, „Rytų partnerystės“ iniciatyvai skirtas viršūnių susitikimas, kuris pakurstė Rusijos nepasitenkinimą, įvyks prieš rugsėjį planuojamą D.Tusko ir šios šalies ministro pirmininko Vladimiro Putino susitikimą.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra aukščiausio rango ES lyderė, iki šiol patvirtinusi, jog dalyvaus Prahos susitikime.
Jame bus ir Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Švedijai, Nyderlandams ir Belgijai susitikime taip pat bus atstovaujama aukščiausiu lygiu, nors anksčiau buvo pasigirdę kalbų, kad šios šalys dėl žmogaus teisių klausimų gali nedalyvauti.
Kaip rašo svetainė EUobserver, tikėtinas Prancūzijos nedalyvavimas sietinas su Čekijos premjero Mireko Topolaneko sprendimu nevykti į pernai Paryžiuje N.Sarkozy surengtą Viduržemio jūros sąjungos viršūnių susitikimą.
"Jei didelės šalys, tokios kaip Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, nusprendžia nevykti, tai pasiųs signalą, kad ES nerimtai žiūri į šią iniciatyvą. Tam tikra prasme tai bus Rusijos diplomatijos pergalė", – sakė vienas ES pareigūnas.
„Rytų partnerystė“ yra 600 mln. eurų vertės ES projektas, kuriuo siekiama užmegzti glaudesnius ryšius su šešiomis buvusiomis sovietinėmis respublikomis, esančiomis prie rytinės Bendrijos sienos – Ukraina, Baltarusija, Moldova, Armėnija, Gruzija ir Azerbaidžanu.
Baltarusija į susitikimą atsiųs žemiausio rango pareigūną. Pirmasis vicepremjeras Vladimiras Semaška mažai žinomas pačioje Baltarusijoje, tačiau Minske neoficialiai kalbama, kad energetinio saugumo specialistas greitai gali būti paskirtas premjeru.
Moldova, kurioje po balandžio 7 dieną vykusių ginčijamų rinkimų dar nėra oficialios vyriausybės, ketina į susitikimą nusiųsti laikinąjį užsienio reikalų ministrą ir buvusį ambasadorių prie ES Andrejų Strataną.
ES pirmininkaujanti Čekija nurodė, kad „labai tikėtina“, jog į susitikimą atvyks seniai vienas kitam asmeninį priešiškumą jaučiantys Ukrainos premjerė Julija Tymošenko ir prezidentas Viktoras Juščenka.
ES aukšto rango diplomatai trečiadienį baigs rengti ES siūlomą viršūnių susitikimo oficialios deklaracijos tekstą.
Vokietija reikalauja, kad deklaracijoje būtų numatyta, jog pasirengimas bevizėms kelionėms truks „ilgą laiką“ – šios frazės nėra Čekijos parengtame pirminiame dokumento tekste, sakė vienas ES diplomatas, nenorėjęs skelbti savo pavardės.
Vokietijai taip pat nepatinka, kad minėtos šešios šalys įvardijamos „Europos valstybėmis“ – Berlynas pageidauja, kad jos būtų vadinamos „Rytų Europos šalimis“.
Žodžiai „Europos valstybės„ yra ES sutarties 49-ajame straipsnyje, kuriame numatyta, kad visos „Europos šalys“ gali siekti narystės ES.
