„Sprendimo (įstoti į transatlantinį bloką) momentas dar ateityje, tačiau mes turime būti lankstūs ir greitai pertvarkyti savo saugumo politiką“, – A.Stubbas sakė Austrijos laikraščiui „Die Presse“.
Tie, kurie mano, jog šio mėnesio įvykiai Gruzijoje neturi įtakos Suomijos saugumui, „gyvena kitoje planetoje“, kadangi Suomija turi 1 340 km ilgio bendrą sieną su Rusija.
Šaltojo karo metais ir po to išlikusi neutrali Suomija kovo mėnesį ėmė artėti prie NATO, paskelbusi apie savo ketinimus ateityje dalyvauti bloko greitojo reagavimo pajėgų operacijose.
Suomijos prezidentė Tarja Halonen, kuriai priklauso galutinis žodis užsienio bei saugumo politikos klausimais, pripažino laikraščiui „Die Presse“, kad krizė Kaukaze įrodė, jog „potencialūs konfliktai gali greitai įsiplieksti“.
A.Stubbas praėjusią savaitę lankėsi Gruzijoje, kuri taip pat nori įstoti į NATO. Jis ten vyko kaip šalies, pirmininkaujančios Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO), atstovas ir prižiūrėjo, kaip dislokuojami kariniai stebėtojai.
