Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pramoniniuose Rusijos miestuose – imperinės galybės irimo ženklai

Rusijos vėliava
„Scanpix“ nuotr. / Rusijos vėliava
Šaltinis: vakarai.us
0
A A

Centrinės Rusijos miestas Magnitogorskas mena nesenus ekonominio klestėjimo laikus. Iš plieno pramonės gyvenantis miestas turi pusę milijono gyventojų.

Apie materialinės gerovės metus čia primena Lenino, Markso ir Engelso prospektuose vis dar veikiančios prabangios drabužių parduotuvės, grožio salonai ir suši barai, rašo „Newsweek“.

Rusijos ekonominio augimo metus simbolizuojančio dabartinio šalies premjero Vladimiro Putino milžiniškas plakatas puošia ką tik atidaryto didžiulio prekybos centro fasadą.

Tačiau prisiminimai apie klestėjimo ir stabilumo periodą iš plieno pramonės gyvenančiame Magnitogorske sparčiai blėsta. Nuo praėjusios vasaros pasaulinės plieno kainos krito perpus. Keturios iš aštuonių tvirtojo metalo lydimo gamyklų uždarytos.

Magnitogorske ir kituose krizės skaudžiai paliestuose centrinės Rusijos miestuose V. Putino simbolinė reikšmė pamažu keičiasi. Žmonių galvose buvęs prezidentas ima asocijuotis su neišpildytais Kremliaus pažadais.

Kol naftos kainos kilo į rekordines aukštumas, V. Putinui nereikėjo daryti nieko ypatinga, kad užsitikrintų visuomenės paramą. Žmonės tiesiog abejingai gūžteldavo pečiais, kai išgirsdavo pranešimus apie represijas prieš opozicinius judėjimus ir spaudos laisvės suvaržymus.

Tačiau dabar masiniai neramumai Rusijoje atrodo neišvengiami nepaisant valdžios pastangų riboti informacijos prieinamumą.

Buvęs KGB pulkininkas, dabartinis Dūmos Saugumo komiteto pirmininkas Genadijus Gudkovas sako, jog artėja visuotinio nedarbo ir pasipriešinimo metas. Jo teigimu, jėga sustabdyti masinius protestus paprasčiausiai gali nepakakti policijos pajėgų.

Didžiausi pavojai slypi tokiuose miestuose kaip Magnitogorskas, kur dominuoja vienintelė pramonės šaka. Paskaičiuota, kad apie ketvirtadalis rusų gyvena monopolijų dominuojamuose miestuose, kurių šalyje yra pusantro tūkstančio.

Šie miestai yra sovietinio laikotarpio planinės ekonomikos reliktas, kai per vieną naktį bandyta sukurti industrinę visuomenę. Pasaulinio nuosmukio metu tokios gyvenvietės yra pačios pažeidžiamiausios.

„Mūsų gamykla buvo pagrindinė miesto darbovietė pastaruosius 80 metų,“ – sakė plieno gamintojos „MMK“ atstovė Elena Azovtseva. „Kai ši gamykla sustos, merdės visas miestas.“

Daugiausiai nerimo žmonėms kelia tai, kad kol kas nuosmukis yra vos prasidėjęs. Verslo konsultantas Magnitogorske Borisas Štelteris teigia, kad kas antras rublis mieste uždirbamas „MMK“ gamykloje.

Maža to, plieno liejykla miestui tiekia šildymą, elektros energiją ir vandenį. Tokių gigantiškų įmonių darbuotojai jau reiškia nepasitenkinimą dėl darbo vietų praradimo, infliacijos, korumpuotų valdininkų. Įtampa vis auga. Gruodį specialiosios policijos pajėgos buvo nusiųstos į Vladivostoką, kur vyko demonstracijos prieš naujus mokesčius importuojamiems automobiliams.

Per pastarąsias kelias savaites tūkstantiniai protestai įvyko Maskvoje, minėtame Vladivostoke, Novosibirske, Volgograde ir Ulan-Ude. Protestuotojai skandavo pasipiktinimo šūkius prieš premjerą V. Putiną.

Panašu, kad Kremlius nujaučia artėjančius neramumus. Gruodį valdžia atidėjo planus į atsargą išleisti 280 tūkst. karininkų. Planuotas pėstininkų skaičiaus mažinimas taip pat nukeliamas į ateitį.

Tuo pat metu Rusijos Vidaus reikalų ministerijos pavedimu Maskvoje įkurtas specialiosios parengties centras, kurio užduotis yra malšinti gatvėse kylančias riaušes.

Kremliaus siūlymu, Dūma įtraukė septynis naujus straipsnius į baudžiamąjį kodeksą. Vienas iš jų išplečia išdavystės ir šnipinėjimo sąvokas, kitas nurodo, kad dalyvavimas masiniuose neramumuose yra nusikaltimas prieš valstybę.

Maža to, pagal šiuos straipsnius įtariamuosius teis specialusis trijų teisėjų teismas. Panašu, kad grįžtama į tuos laikus, kai žmones į gulagus siųsdavo vadinamoji Maskvos troika.

Helsinkio grupės Rusijoje vadovė ir ilgametė žmogaus teisių aktyvistė Liudmila Aleksejeva sako, kad šie žingsniai grąžina Rusiją į 1920-uosius metus.

Vis dėlto V. Putino režimas neketina remtis vien jėgos struktūromis. Nuo spalio valdžia Rusijos įmonėms jau skyrė daugiau nei 13,5 mlrd. dolerių finansinės paramos. Praėjusį mėnesį V. Putinas paskelbė apie 7,6 mlrd. dolerių vertės pagalbos planą trims šimtams monopolijų valdomų miestų.

Gamyklos vadovai su mumis elgiasi kaip su naminiais gyvūnėliais, kaip su vergais. Atvira korupcija skatina žmones eiti į gatves. Sakė J. Babilevas.

Didžiausios valstybinės paramos gali tikėtis oligarchai, valdantys tokias kompanijas, kaip „MMK“ Magnitogorske, ar turtingiausias rusas Olegas Deripaska, kuriam priklauso automobilių gamybos verslas.

Kita vertus, nerimaujama, kad valstybės paramos dalyboms didelės įtakos turės korupciniai ryšiai. Jau dabar kalbama, jog yra nemažai biurokratų, atvirai reikalaujančių kyšių mainais už finansinę dotaciją.

Kai kurių ekspertų teigimu, stambiųjų monopolijų valdomų miestų gelbėjimas yra klaidingas žingsnis. Anot jų, valstybės pinigai būtų daug efektyviau panaudojami mažinant mokesčius ir skiriant paskolas.

Pastarasis klausimas gali būti nagrinėjamas akademiškai. Pirmiausiai reikia paminėti, kad Maskvos pastangos gelbėti šalies ekonomiką priklauso nuo anksčiau sukauptų rezervų. Tuo tarpu rublis nuo rugpjūčio mėnesio nuvertėjo ketvirtadaliu, o santaupos užsienio valiuta – nuo 700 iki 400 mlrd. dolerių.

Taip pat paskaičiuota, kad 2009 m. Rusijos biudžetas būtų subalansuotas, jei pasaulinės naftos kainos siektų 70 dolerių už barelį. Tuo tarpu šiuo metu jos yra beveik dvigubai mažesnės.

Dar prastesnė situacija yra Rusijos bankų sektoriuje. Nors Kremlius skirs 40 mlrd. dolerių šimtams šalies bankų gelbėti, Centrinio banko duomenimis, per ateinančius metus žlugs apie pusę jų. Tai būtų ypač skaudus smūgis Rusijos bankinei sistemai.

Bet kokiu atveju rimtų problemų monopolizuoti miestai neišvengs. Šiemet valdžia planuoja didinti komunalinius mokesčius. Pastarasis toks gyventojų apmokestinimas 2005 m. baigėsi socialiniais neramumais.

Prasidėjus masiniams protestams viename iš Uralo miestų, ugnis gali įsiplieksti visame regione. Magnitogorsko darbininkų sąjungos atstovas Jurijus Babilevas sako, kad valdžia demonstruoja visišką abejingumą bedarbiais tapusiems gyventojams, šitaip kurstydama jų įniršį.

„Gamyklos vadovai su mumis elgiasi kaip su naminiais gyvūnėliais, kaip su vergais. Atvira korupcija skatina žmones eiti į gatves,“ – sakė J. Babilevas.

Atliktos apklausos duomenys parodė, kad 20 proc. respondentų yra pasiruošę dalyvauti protestuose artimiausiais mėnesiais.

Ekonomistai jau keletą dešimtmečių baksnojo pirštu į Rusijos monopolinių miestų sistemą, kuri yra ypač pažeidžiama ekonominių svyravimų metu. Tačiau Maskva nekreipė dėmesio į perspėjimus diversifikuoti tokių miestų rinkas.

Maskvos Regioninės politikos instituto direktorius Bulatas Stoliarovas primena, kad keleto miestų vadovai, tarp jų ir Magnitogorsko, Krasnojarsko bei Čeliabinsko valdžios atstovai, iš centrinės valdžios bandė gauti leidimą iš perteklinių lėšų sukurti miestų stabilizacinius fondus, tačiau Maskva tokio sutikimo nedavė.

Tokie neatsakingi žingsniai atsilieps ne tik eiliniams žmonėms, bet ir Kremliui, kurio finansinių bei jėgos struktūrų rezervų gali nepakakti malšinant masinį pasipiktinimą netęsiamais pažadais.

vakarai.us
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min