„Prancūzija prisidės atsiųsdama sausumos pajėgų (NATO) priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje („FLF Finland“) rotacijoms, įskaitant kovinį dalinį“, – teigiama bendrame šalių pareiškime, kuriame nepatikslinamas dislokuojamų pajėgų dydis.
Prancūzija taip pat rengs mokymus šiai misijai, kuri buvo oficialiai įsteigta birželio mėnesį ir kurios tikslas – sustiprinti gynybą aplink naujausias Aljanso nares.
„Mūsų kariai prisidės prie saugumo užtikrinimo Tolimojoje Šiaurėje. Diena po dienos mes įgyvendiname šią stipresnės Europos stipresnėje NATO viziją“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Po 2022 metais Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą Suomija ir Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi daug dešimtmečių, ir atitinkamai 2023 bei 2024 metais įstojo į NATO.
„Per pastaruosius metus Šiaurės šalių, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Italijos gynybos ministrai paskelbė, kad prisidės prie „FLF Finland“ plėtros, o dabar, kartu su Prancūzija, mums pavyko žengti žingsnį į priekį dėl karių dislokavimo“, – atskirame pareiškime pažymėjo Suomijos gynybos ministras Antti Hakkanenas (Antis Hekenenas).
Priešakinių sausumos pajėgų grupės Suomijoje branduolį sudarys 600 Švedijos karių, dislokuotų Švedijos Bodeno mieste ir galinčių greitai persikelti į Rovaniemį Suomijoje.
2024 metais NATO nusprendė įsteigti naują daugianacionalinę greitojo reagavimo pajėgų grupę Suomijoje. NATO turi panašių sausumos dalinių Bulgarijoje, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje.
