„Per prieš metus vykusį NATO viršūnių susitikimą jis neišreiškė aiškaus palaikymo idėjai, gyvuojančiai nuo Šiaurės Atlanto sutarties (pasirašymo) – kad tuo atveju, kai užpuolama viena aljanso šalis, kitos ateis jai į pagalbą“, – ministrė Florence Parly sakė televizijai „France 2“.
„Tai kelia tam tikrų abejonių“ dėl gynybos bloko, suformuoto 1949 metų sutartimi, pridūrė ji.
D.Trumpas anksčiau paniekinamai sakė, kad šis aljansas jau „atgyvenęs“, taip pat skundėsi, kad Jungtinėms Valstijoms tenka padengti per didelę dalį NATO išlaikymo išlaidų. Amerikos lyderis reikalavo, kad Europos šalys padidintų savo finansinį indėlį.
F.Parly sakė mananti, kad per liepos 11–12 dienomis Briuselyje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą „JAV prezidentas labai tvirtai reikalaus, kad jų sąjungininkai, ypač Europoje, apmokėtų naštą, kurią Jungtinės Valstijos sako nešančios“.
„Štai kodėl būtina kurti bendrą Europos gynybą – esant šiai padėčiai, kai iš tikrųjų nežinome, ar prielaidos, su kuriomis gyvenome pastaruosius 70 metų, tebegalioja“, – pabrėžė ji.
Prancūzija ir Vokietija jau atliko „istorinį“ žingsnį, susitarusios kartu kurti savo pajėgoms naujos kartos naikintuvą ir tanką, taip pat suformuoti integruotas greitojo reagavimo pajėgas, sakė ministrė.
„Daugelis Europos šalių tebeperka savo karinę įrangą daugiausiai iš ne Europos valstybių – turbūt neprivalau minėti Jungtinių Valstijų – ir tai turime pakeisti“, – pridūrė ji.
