„Ginkluota intervencija neatmetama su sąlyga, kad ji bus vykdoma gerbiant tarptautinę teisę, tai reiškia – po Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos svarstymo“, – sakė F.Hollande'as interviu televizijai.
Prancūzija antradienį išsiuntė Sirijos ambasadorių – kaip ir kitos pasaulio valstybės, protestuojančios dėl mažiausiai 108 žmonių, kurių beveik pusė yra vaikai, išžudymo Huloje per vyriausybinių pajėgų vykdytą puolimą praėjusią savaitę.
„Taip pat turime rasti sprendimą, kuris nebūtų griežtai karinis. Dabar reikia daryti spaudimą, kad būtų atsikratyta Basharo al Assado režimo“, – pridūrė F.Hollande'as.
Jis taip pat paragino imtis griežtesnių veiksmų ir sakė, jog svarbu kalbėtis su Damasko sąjungininke Rusija.
„Pasikalbėsiu apie tai su prezidentu Vladimiru Putinu, kai jis penktadienį atvyks į Paryžių. Jis, drauge su Kinija, labiausiai prieštaravo sankcijų klausimu. Ir mes privalome įtikinti juos, jog neįmanoma leisti Assado režimui žudyti savo paties žmonių“, – sakė naujasis Prancūzijos lyderis, kuris prezidento įgaliojimus perėmė gegužės 15 dieną.
„Negalėjau nereaguoti į šias žudynes Sirijoje“, – sakė F.Hollande'as ir pabrėžė, kad šis sprendimas buvo priimtas derinant su kitų valstybių vadovais.
Paryžius taip pat paskelbė, kad liepą surengs naują „Sirijos draugų“ grupės susitikimą, kuris, pasak F.Hollande'o, padės organizuoti Sirijos opoziciją, kad ji „galėtų perimti (valdžią) iš režimo“.
Jungtinių Tautų pasiuntinys Kofi Annanas antradienį po derybų su B.al Assadu perspėjo, kad Sirija pasiekė „lemiamą tašką“.
Australija sako esanti atvira karinei intervencijai į Siriją
Australija trečiadienį pareiškė esanti atvira diskusijoms dėl karinės intervencijos į Siriją, kuria pagrasino Prancūzija, tačiau perspėjo dėl reikšmingų kliūčių įgyvendinti tokį sprendimą.
Kanbera parodė pavyzdį Vakarų šalims, antradienį išsiųsdama Sirijos diplomatus, protestuodama prieš žudynės Hulos mieste, o užsienio reikalų ministras Bobas Carras sakė, kad Australija kalbėsis dėl Prancūzijos pasiūlymo panaudoti jėgą.
„Tačiau tam reikalingas vieningas balsas Jungtinių Tautų, JT Saugumo Taryboje; taip pat reikia atsižvelgti į Kinijos ir Rusijos kritiką, kuri yra jų teisė, dėl to, kaip buvo vadovaujama intervencija Libijoje“, – jis sakė žurnalistams.
B.Carras pridūrė, kad Sirijos opozicija patiria rimtų sunkumų, o šios šalies prezidento B.al Assado vyriausybė „interpretuos tai kaip licenciją žudynėms – dar aktyvesnėms negu buvo vykdomos prieš jos politinius oponentus“.
B.Carras atkreipė dėmesį ir į logistines problemas, susijusias su susiskaldžiusios opozicijos apginklavimu ir neskraidymo zona, panašia į nustatytą per konfliktą Libijoje, kurią tektų užtikrinti šalyje, turinčioje „labai reikšmingus“ priešlėktuvinės gynybos pajėgumus ir „smarkiai galingesnę“ armiją.
Diplomatijos vadovas taip pat akcentavo, jog Jungtinės Valstijos buvo nelinkusios siųsti sausumos pajėgų į Libiją, prisimindamos karo Irake kainą ir stengdamosi pasitraukti iš Afganistano, o šiose abiejose šalyse taip pat dalyvavo Australijos kontingentai.
„Neatmetu diskusijų šia tema (dėl intervencijos į Siriją) – tik manau, kad atvirumo dvasioje turėčiau pasidalyti su jumis abejonėmis, kurios bus išsakytos“, – aiškino B.Carras.
Prancūzija sakė, kad JT pasiūlytas taikos planas Sirijoje buvo „rimtai susilpnintas“, ir pagrasino sieksianti, kad tarptautinė bendruomenė imtųsi karinių veiksmų.
Tačiau B.Carras pripažino, kad tokia JT rezoliucija neatlaikytų Kinijos ir Rusijos pasipriešinimo Saugumo Taryboje.
Pasak jo, Kanbera aktyviau sieks, kad Sirijoje būtų laikomasi paliaubų ir politinio kompromiso, taip pat svarstys sankcijų griežtinimą ir didesnę pagalbą Sirijos pabėgėliams.
„Paliaubos ir politinis dialogas, politinis sprendimas – tai dalykai, kurių norime labiausiai“, – sakė jis.
