2026-10-23 16:07

Prancūzija prieš naujus protestus dislokuos 70 tūkst. policijos pareigūnų

Prancūzijos vyriausybė penktadienį pranešė, kad visoje šalyje bus dislokuota apie 70 tūkst. policijos pareigūnų, šaliai ruošiantis naujiems protestams šį savaitgalį po to, kai prieš savaitę demonstracijų fone kilo vieni didžiausių pastarųjų metų smurto protrūkių miestuose.
google Sekite 15min Google
Jan Schmidt-Whitley / ZUMAPRESS.com
Jan Schmidt-Whitley / ZUMAPRESS.com

Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), kuris, pasak padėjėjų, dėl krizės atideda vėliau šį mėnesį numatytą vizitą į Nigeriją ir Senegalą, surengė aukščiausių ministrų ir pareigūnų Gynybos tarybos posėdį bei turi susitikti su saugumo pajėgomis.

Jis taip pat pirmą kartą ketina priimti vyresniųjų klasių moksleivių atstovus, jų protestams dėl sąlygų mokyklose įžiebus judėjimą, virtusį visos šalies masto pykčio prieš vyriausybę banga dėl augančių pragyvenimo išlaidų.

Paryžiuje vykusioje spaudos konferencijoje vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas (Loranas Nunesas) pranešė, kad šeštadienį bus dislokuota apie 70 tūkst. saugumo pajėgų narių, ir įspėjo, jog socialiniuose tinkluose plinta raginimai griebtis smurto ir plėšikauti.

Šie protestai kilo kritiniu Prancūzijai metu – likus šešiems mėnesiams iki rinkimų, kuriuose bus sprendžiama, kas pakeis E. Macroną. Nauja apklausa rodo, kad kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen (Marin Le Pen) yra lyderė, o pastarieji įvykiai dar labiau sustiprino jos pozicijas.

Įtampą didina ir tai, kad M. Le Pen savaitgalį Orleane rengia savo partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) suvažiavimą, į kurį laukiama atvykstant tūkstančių rėmėjų, tačiau vietos institucijos baiminasi susirėmimų, nes į miestą traukia ir oponentai.

Premjero biuro prašymu, penktadienį L. Nunezas turėjo apsilankyti mieste, kad „patikrintų saugumo priemones“, nurodė premjero biuras.

Moksleivių sąjungos „Renouveau Lyceen“ prezidentas Nathanaelis Combary (Natanaelis Kombari) naujienų agentūrai AFP sakė, kad per susitikimą su E. Macronu „pateiksime jam savo reikalavimus, kurie lieka tie patys: mokyklų infrastruktūros būklė ir „Parcoursup“ (priėmimo į universitetus) sistemos pertvarka“.

E. Macrono vyriausybė stengiasi nubrėžti ribą tarp teisėtų protestuotojų reikalavimų ir plėšimų, padegimų bei niokojimo atvejų, kilusių praėjusį šeštadienį demonstracijų metu.

Teisingumo ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) pareiškė, kad teismai, reaguodami beprecedenčiu griežtumu, dėl šeštadienio įvykių jau pasiuntė už grotų 217 žmonių, iš kurių pusė anksčiau nebuvo teisti.

Ketvirtadienį E. Macronas paragino taikyti „didžiausią griežtumą“ už nusikalstamus veiksmus, apkaltindamas ultrakairiųjų grupuotes praėjusį savaitgalį siekus „sugriauti respubliką“.

„Policijai tenka atsakomybė“

Šeštadienį visoje Prancūzijoje laukiama antrojo demonstracijų etapo.

Šį savaitgalį Lione demonstracijos bus uždraustos, o Paryžiuje protestuotojams bus leista žygiuoti tik ribotu maršrutu tarp Bastilijos ir Tautos aikščių.

Marselio pareigūnai taip pat buvo uždraudę protestus, tačiau penktadienį pranešė, kad profesinės sąjungos organizuojamai demonstracijai bus leista vykti „išimties tvarka“ – tai bus vienintelė leistina demonstracija pietiniame Ronos deltos departamente.

Jie taip pat atšaukė sprendimą šeštadienį mieste sustabdyti visą viešojo transporto eismą. Vis dėlto sostinėje šeštadienį nedirbs svarbiausi muziejai, tarp jų ir Luvras, o meno mugė „Art Basel“ sutrumpinama.

Šį savaitgalį bus dislokuota maždaug penktadaliu daugiau saugumo pajėgų narių po to, kai praėjusią savaitę policija sulaukė aštrios kritikos dėl nepakankamo pasirengimo ir žvalgybos informacijos rinkimo.

„Teisinėje valstybėje policijai tenka atsakomybė tiek užtikrinti, kad protestai vyktų taikiai ir saugiai, tiek apsaugoti visuomenę nuo smurtinių neramumų“, – pareiškė „Human Rights Watch“ vyresnioji tyrėja Europai Eva Cosse (Eva Kosė), išreikšdama nerimą dėl pranešimų apie nepilnamečius, sunkiai sužeistus minios valdymo ginklais.

Smurtas aptemdė Prancūzijos įvaizdį prieš rinkimus, kurie gali tapti lūžio tašku šiuolaikinėje šalies istorijoje, o vyriausybės skolos našta taip pat kelia nerimą investuotojams.

Po smurto protrūkio bendrovės „Harris Interactive“ kanalams „M6“ ir RTL atlikta nauja apklausa parodė, kad pirmajame prezidento rinkimų ture M. Le Pen užtikrintai pirmauja su 33–35 proc. balsų.

Prognozuojama, kad antrajame ture jos varžovu taps kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melenšonas), prieš kurį M. Le Pen lengvai laimėtų surinkusi maždaug 70 proc. balsų.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą

15min prenumerata sėkmingai aktyvuota!

Mėgaukitės visu 15min turiniu 15 dienų NEMOKAMAI.