Gynybos ministrė Florence Parly daugiau šios strategijos detalių turi pateikti kalboje, kurią pasakys Liono-Mon Verdeno oro pajėgų bazėje.
„Kalbame apie atgrasymą ir apsisaugojimą nuo potencialių priešininkų agresijos“, – anksčiau šį mėnesį Prancūzijos parlamentui sakė F. Parly.
Ministrė pabrėžė, kad Prancūzija pagal naująją strategiją neplanuoja nukreipti ginklų į Žemę – veikiau siekia apsaugoti tokius objektus kaip palydovai.
Apie naująją strategiją pranešama Kinijai, Rusijai ir JAV varžantis dėl didesnių strateginių pozicijų kosmose.
Pradinė E. Macrono deklaracija, paskelbta Prancūzijoje liepos 14-ąją švenčiamos Bastilijos paėmimo dienos karinio parado išvakarėse, atkartojo JAV iniciatyvą, kurią remia prezidentas Donaldas Trumpas.
E.Macronas paskelbė, kad rugsėjo mėnesį bus sukurtas nacionalinis karinių kosminių pajėgų štabas, galiausiai tapsiantis prancūzų oro pajėgų dalimi. Tai daroma siekiant „užtikrinti mūsų pajėgumų kosmose plėtrą ir stiprinimą“, tuomet sakė prezidentas.
Pasak prezidento, kariuomenės dėmesys kosmosui yra „tikras nacionalinio saugumo klausimas“.
„Išplėsime savo žinias apie situaciją kosmose, geriau apsaugosime savo palydovus, taip pat ir aktyviu būdu“, – sakė jis.
Stebėtojai pastebi vis didesnę karinę veiklą orbitoje aplink Žemę, įskaitant žvalgybą, vietos nustatymą, signalų trikdymą, komunikaciją ir kibernetines atakas.
Prancūzijos 2019–2025 metų karinių išlaidų plane gynybai kosmose numatyta 3,6 mlrd. eurų.
Tarp jų yra pinigai Prancūzijos stebėjimo palydovo CSO ir ryšių palydovo „Syracuse“ atnaujinimui, trijų elektromagnetinio stebėjimo palydovų CERES paleidimui ir erdvės stebėjimo sistemos GRAVES modernizavimui.
Nurodžius D.Trumpui, kuris kosmosą paskelbė „kariavimo teritorija“, Pentagonas parengė planus naujoms kosmoso pajėgoms, tačiau šį projektą dar turi patvirtinti JAV Kongresas.
