Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 19d. 23:33

Prancūzijai blokuojant naujų narių priėmimą ES laukia aštrūs nesutarimai

Demonstracija už ES
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Demonstracija už ES

Europos Sąjungos narės antradienį ginčijosi dėl priėmimo į jų klubą taisyklių, Prancūzijai išprovokavus pyktį savo pastangomis atidėti Albanijos ir Šiaurės Makedonijos priėmimą į Bendriją.

Prancūzijos Europos reikalų ministrė Amelie de Montchalin per pasitarimą Briuselyje tvirtino, kad Paryžius ne vienintelis nori, kad ES taisyklės būtų sustiprintos prieš priimant Vakarų Balkanų kandidates.

„Nekeliamas klausimas dėl Vakarų Balkanų europinės perspektyvos – ji yra pageidaujama ir palaikoma, – kalbėjo politikė. – Šiandien svarstome politines deklaracijas dėl principo. Jos yra pateiktos Europos Komisijai, kad būtų apsvarstytos nuo dabar iki 2020 metų sausio.“

Tačiau vienas Europos diplomatas po šių uždarų derybų perspėjo: „Prancūzijos izoliacija, ypač Šiaurės Makedonijos klausimu, išlieka akivaizdi.“

„Triuškinama dauguma valstybių narių toliau palaiko siūlymą skubiai pradėti derybas dėl narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija, – sakė diplomatas, pageidavęs likti anonimu. – Konkrečiai, diskusijos dėl procedūros reformavimo neturėtų būti pasitelkiamos sprendimams vilkinti arba sudarinėti kliūtis.“

Suomijos Europos reikalų ministrė Tytti Tuppurainen, kurios šalis šiuo metu pirmininkauja ES, sakė, jog Prancūzijos siūlymai nebuvo nuodugniai svarstomi.

„Surengėme derybas prie apskritojo stalo apie esamą padėtį ir, aišku, išklausėme prancūzų pasiūlymo... Buvo jį sveikinusių šalių, bet buvo ir šalių, kurioms kilo nuogąstavimų“, – kalbėdamasi su žurnalistais pabrėžė ji.

Suomių ministrė sakė, kad naujos sudėties Europos Komisija, turinti pradėti darbą ateinantį mėnesį, bus paprašyta pateikti pasiūlymus dėl galimybių reformuoti stojimo į ES procedūrą.

„Dėl Prancūzijos pasiūlymo nebalsavome, – sakė T.Tuppurainen. – Šiandien norėjome pareikšti savo visišką įsipareigojimą regionui ir visišką įsipareigojimą plėtros politikai.“

Tačiau vienas prancūzų diplomatinis šaltinis tvirtino: „Buvo atliktas žingsnis plėtros proceso reformos link.“

Italijos Europos reikalų ministras Vincenzo Amendola sakė, kad „mums nekyla jokių rūpesčių aptarti bet kokį dokumentą“, bet „centrinis uždavinys“ turėtų būti pastangos atverti derybas dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos narystės.

Šešios šalys savo laiške kadencija baigiančiam Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui pažadėjo „konstruktyviai įsitraukti į pastangas, kad šis procesas būtų pagerintas“.

Prancūzija tai laiko debatų dėl plėtros proceso pradžia.

Vis tik Austrija, Čekija, Italija, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija pabrėžė, kad „Europos konsolidacija negali būti užbaigta be Vakarų Balkanų“.

Šios šalys paragino kitas nares atverti derybas dėl Albanijos ir Šiaurės Makedonijos narystės ateinančių metų kovą.

„Balkanų bomba“

Anksčiau šį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė nerimą Vakarų Balkanuose, kai duodamas interviu savaitraščiui „The Economist“ išdėstė savo griežtą poziciją.

Jis teigė, kad Bosnija yra „tiksinti bomba“, kuriai grėsmę kelia iš Sirijos grįžtantys islamistai kovotojai, taip pat tvirtino, kad kitos ES narės irgi nori atmesti Albanijos narystę, bet slapstosi už Prancūzijos pečių.

„Rytoj jų paklauskit, ar jos nori atverti duris Albanijai. Pusė jų pasakys „ne“, – tvirtino Prancūzijos lyderis. Vis tik E.Macronas pripažino, kad Šiaurės Makedonijos atvejis kitoks – ši šalis „nieko negąsdina“.

„Tačiau nenoriu jokių naujų narių, kol nesame reformavę pačios Europos Sąjungos“, – kalbėjo Prancūzijos prezidentas. Jis taip pat ragino dėti pastangas užtikrinti geresnį ES narių bendradarbiavimą bankininkystės ir valdymo srityse.

Italų ministras V.Amendola po antradienio derybų tiesiogiai paminėjo E.Macrono interviu, pareiškęs: „Siekiant būti pasauline galybe, akivaizdu, kad plėtra, aukštesnės galios suvienijimas, yra esminis dalykas.“

Prancūzijos išdėstyti siūlymai dėl galimos priėmimo į ES procedūros pakeitimų numato, jog Balkanų šalys turėtų įsidiegti kai kurias Bendrijos taisykles dar prieš prisijungdamos prie bloko institucijų.

Dokumente teigiama, kad tai sustiprintų pastangas pagerinti teisinės valstybės normų laikymąsi ir kovą su korupcija, bet kitos narės nerimauja, kad tokiu būdu Bendrijoje būtų formuojamas autsaiderių, nevisaverčių narių ratas.

J.-C.Junckerio Europos Komisija ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas protestavo dėl galutinių narystės derybų su Skopje ir Tirana atidėjimo, argumentuodami, kad šios šalys jau atitinka ES kriterijus.

ES narystės siekiančios Vakarų Balkanų valstybės – Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija – gegužės 6–7 dienomis dalyvaus Zagrebe organizuojamame viršūnių susitikime su ES lyderiais.

Briuselyje daugelis baiminasi, jog jeigu Paryžius ir kitos narės toliau kaišios pagalius į ratus Vakarų Balkanų valstybių užmojams, šiose valstybėse gali sustiprėti Rusijos arba Kinijos įtaka.

Kai kuriose gali kilti vidaus politinių neramumų, jeigu ES lyderiai neišpildys savo pažadų užtikrinti glaudesnius ryšius, nors kandidatės Briuselio reikalavimu vykdė reformas.

Pavyzdžiui, Šiaurės Makedonija pakeitė savo pavadinimą, kad patenkintų Graikijos nacionalistų reikalavimus.

Europos Komisijos atstovė Mina Andrejeva sakė, kad Briuselis kol kas nėra gavęs oficialaus prašymo priėmimo į ES procedūrai pakeisti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min