Po nuvylusių valstybės vadovo rinkimų partijos tikisi, kad sudariusios vieningą frontą jos taptų veiksminga opozicine jėga per antrąją prezidento Emmanuelio Macrono kadenciją.
Žalieji ir komunistai stojo į vieną gretą su kraštutinių kairiųjų judėjimu „La France Insoumise“ („Nenugalėtoji Prancūzija“, LFI). Jų pavyzdžiu turėtų pasekti ir anksčiau galinga politine jėga buvusi Socialistų partija (PS).
„Skirtingos kairiojo sparno partijos nėra tokios nesutaikomos“, – radijui „Europe 1“ sakė PS derybininkas Pierre'as Jouvet.
Jis sakė, kad partijų derybininkai yra per žingsnį nuo „istorinio susitarimo“, tačiau pridūrė, kad prieš jį sudarant reikia „šiek tiek pakoreguoti“ partijų programas ir pasiskirstymą rinkimų apygardomis.
„Esama tam tikrų dar neišspręstų klausimų, kai kuriais atvejais – dėl esmės, tačiau daugiausia – dėl vietų“, – sakė LFI derybininkas Manuelis Bompard'as.
Vėliau pateikdamas ultimatumą socialistams jis pridūrė, „rytoj derybos nebus tęsiamos“.
„Tai galutinis terminas, kurį sau nustatėme“, kad būtų galima organizuoti veiksmingą kampaniją, sakė M.Bompard'as.
LFI lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas sėkmingai pasirodė per balandį vykusius prezidento rinkimus. Nors į antrąjį turą nepateko, tarp kandidatų jis užėmė trečią vietą. Tuo tarpu kiti kairiojo sparno kandidatai buvo sutriuškinti.
Iškart po E.Macrono pergalės rinkimuose J.-L.Melenchonas paragino rinkėjus „išrinkti jį ministru pirmininku“ ir užtikrinti kairiesiems daugumą parlamente, kad jie galėtų blokuoti prezidento centristo planus.
Pastarojo meto viešosios nuomonės apklausos rodo, jog dauguma rinkėjų pageidautų, kad E.Macronas, aštriai kritikuojamas dėl verslui palankių reformų, kurios daugelio laikomos naudingomis turtingiesiems, „sugyventų“ su premjeru iš kitos politinės minties mokyklos.
Kaip ir prezidento rinkimai, įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai vyksta 577-iose Prancūzijos rinkimų apygardose dviem turais.
Baimė „išnykti“
PS ir LFI derybos antradienį užsitęsė iki vėlyvos nakties.
Nuosaikesniems potencialiems LFI sąjungininkams ypač kliūva šio kraštutinių kairiųjų judėjimo siūlymas vienašališkai „nesilaikyti“ kai kurių Europos Sąjungos sutarčių nuostatų.
Praėjusią savaitę PS nurodė, kad iš esmės galėtų pritarti 12-ai pagrindinių J.-L.Melenchono politinių pasiūlymų, įskaitant minimalaus darbo užmokesčio didinimą, senatvės pensijos amžiaus sumažinimą iki 60 metų ir darbo rinkos reformų atšaukimą.
Atrodo, kad partijų lyderiai yra pasiryžę sudaryti susitarimą, nors tam priešinasi tokie politikos sunkiasvoriai, kaip buvęs prezidentas Francois Hollande'as, vadovavęs šaliai, kai socialistai patyrė staigų nuopuolį.
Jis įspėjo, kad siūlomas kairiųjų partijų aljansas gali reikšti socialistų „išnykimą“.
F.Hollande'o prezidentavimo metu vyriausybei vadovavęs Bernardas Cazeneuve'as socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad partijos lyderiai „prarado savo kompasą“, ir perspėjo, jog pasitrauks iš PS, jei susitarimas bus sudarytas.
Aljansas su LFI „patvirtintų, kad mes išsižadame savo įsitikinimų ir užmirštame mūsų nuveiktus darbus“, rašė jis.
Kiti įtakingi PS veikėjai sakė, kad bet koks susitarimas dėl kairiųjų politinių jėgų aljanso turėtų būti pateiktas partijos narių balsavimui. Tačiau derybininkai kol kas šį reikalavimą atmeta.
Mažesniesiems partneriams, apimtiems euforijos dėl nesutarimų įveikimo tradiciškai susiskaldžiusioje Prancūzijos kairiųjų stovykloje, taip pat rūpi, kaip partijos pasiskirstys rinkimų apygardas, ypač tas, kur tikėtina pergalė.
Žalieji varžysis dėl 100 vietų, iš kurių 30 laikomos laimėtinomis, o PS tikisi išplėsti savo frakciją parlamente, kuri dabar turi 25 narius.
„Neįtikėtina, kad visi šie žmonės, neva besivadovaujantys principais, yra pasirengę išsižadėti visų įsitikinimų... dėl saujelės vietų“, – pirmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ rašė E.Macroną palaikantis parlamentaras Sacha Houlie.
„Ir jie nori valdyti mūsų šalį?“ – pridūrė jis, potencialiai numatydamas, dėl ko valdantieji labiausiai plieks naujus oponentus.
