Tai yra viena iš prieštaringai vertinamų pataisų, pasiūlytų vyriausybės po pernai lapkritį džihadistų įvykdytų atakų.
Per balsavimą šiai pataisai, kuri išplečia valstybės saugumo tarnybų įgaliojimus, pritarė 103 deputatai, o 26 pasisakė prieš. Jai nepritarė kai kurie kairiųjų pažiūrų įstatymų leidėjai ir dalis dešiniojo sparno deputatų.
Šis žingsnis buvo pirmasis iš keleto, kurių reikės šiai konstitucijos pataisai galutinai priimti.
Prezidentas Francois Hollande'as įvedė nepaprastąją padėtį po lapkričio 13 dieną džihadistų surengtų atakų sostinėje, nusinešusių 130 žmonių gyvybių. Policijai ir saugumo pajėgoms buvo suteikti platūs įgaliojimai vykdyti kratas gyvenamosiose patalpose ir skirti asmenims namų areštą be teismo orderio.
Dabar F.Hollande’o socialistų vyriausybė nori, kad galimybė skelbti nepaprastąją padėtį būtų įtraukta į Prancūzijos konstituciją, pabrėždama, jog įžvelgia ilgalaikę džihadizmo grėsmę.
Dabartinės trijų mėnesių nepaprastosios padėties terminas baigsis vasario 26 dieną. Manoma, kad jis bus pratęstas, suteikiant vyriausybei laiko užbaigti konstitucijos reformą.
Pagal siūlomą pataisą, ilgesnės negu 12 dienų nepaprastosios padėties paskelbimui, kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, turėtų pritarti parlamentas. Nepaprastoji padėtis galėtų trukti iki keturių mėnesių, o vėliau parlamentas turėtų duoti naują leidimą ją pratęsti.
Tokios nuostatos įtraukimas į konstituciją apsaugotų sprendimą skelbti nepaprastąją padėtį nuo apskundimo teismui. Pastaruoju metu tai mėgino padaryti kai kurios žmogaus teisių organizacijos, tvirtinančios, kad nepaprastoji padėtis suteikia drakoniškas galias saugumo tarnyboms ir pažeidžia piliečių teises.
