Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 6d. 14:12

Prancūzijos įtaka formuojant saugumo politiką auga, bet Vilnius bendradarbiauti neskuba

Angela Merkel, Emmanuelis Macronas, Xavieras Bettelis
„Scanpix“ nuotr. / Angela Merkel, Emmanuelis Macronas, Xavieras Bettelis

Saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė tikina, kad Angelos Merkel erai „einant į pabaigą“ ir augant Prancūzijos įtakai formuojant Europos saugumo politiką, Vilnius turėtų jungtis prie Paryžiaus iniciatyvų. E.Murauskaitės teigimu, Lietuva save apgaudinėja galvodama, kad balansuoja santykius didžiosiomis Europos galiomis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) penktadienį vykstančioje Metinėje Lietuvos politologų konferencijoje Marylando universiteto mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė aptarė Lietuvos saugumo bendradarbiavimą su didžiosiomis Europos galiomis: Jungtine Karalyste, Vokietija ir Prancūzija.

E.Murauskaitė tikino, kad Lietuva istoriškai pirmenybę kaip pagrindinei saugumo partnerei teikia JAV, o Dalios Grybauskaitės prezidentavimo metais sustiprėjo Lietuvos saugumo bendradarbiavimas su Vokietija.

„Tai maloniai sutapo su gerais Grybauskaitės ir Merkel santykiais bei Merkel lyderystės Europoje dešimtmečiu. Problema ta, kad Merkel dešimtmetis po truputį eina į pabaigą, ir dabar yra atėjusi Macrono era. Ir Lietuvos užsienio politikoje matau didelį pastangų ir noro bendradarbiauti su Prancūzija trūkumą“, – konferencijoje kalbėjo mokslininkė.

Pasak E.Murauskaitės, dėl išorės aplinkybių spaudimo užsienio politikos orientacijos pokytis yra neišvengiamas.

„Jei ne per (ateinančius) penkerius metus, tai po penkerių metų tikrai. Nereikia laukti ypatingos krizės ar netikėtumų, į kuriuos reikėtų reaguoti“, – tikino ji.

Iš NATO susitikimo – „nuotrupos“

Mokslininkės teigimu, Europoje auga apetitas bendradarbiauti su Rusija. O toks apetitas esą yra viena priežasčių, kodėl Lietuva šiek tiek skeptiškai žiūri į Prancūziją.

E.Murauskaitė atkreipė dėmesį, kad 2019 metais ir Prancūzija, ir Vokietija didino investicijas ir dvišalę prekybą su Rusija. Šiemet jų ekonominiai saitai glaudesni nei prieš 2014-ųjų krizę, kai Rusija okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį.

„Scanpix“/AP nuotr./Gitanas Nausėda
„Scanpix“/AP nuotr./Gitanas Nausėda

Šiame kontekste man atrodo mažų mažiausiai galvos kišimas į smėlį prezidento Nausėdos savęs sveikinimas, kad dabar NATO susitikime mes jau pagaliau įrodėme, jog (Rusija) yra grėsmė. JT irgi pasisakėme ir įrodėme, ir dabar jau tikrai visi žino“, – ironizavo E.Murauskaitė.

TAIP PAT SKAITYKITE: Linas Linkevičius: „NATO susitikimas – visomis prasmėmis sėkmingas“

Ji atkreipė dėmesį, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas iš NATO viršūnių susitikimo išvyko įvardijęs Rusiją ir kaip grėsmę, ir kaip partnerę.

„Ar visi prie NATO diskusijų stalo laiko Rusiją grėsme? Aš taip nemanau“, – sakė E.Macronas po Aljanso viršūnių susitikimo Londone.

Anot E.Murauskaitės, matantieji Rusiją kaip grėsmę griežčiausiai apie ją NATO viršūnių susitikime pasisakė 2015 metais. Dabar esą retorika tik silpsta, o naujų sąjungininkų „antirusiškame laive“ neatsirado.

Saugumo ekspertė džiaugėsi, kad pavyko patvirtinti gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai, kuriuos Turkija ketino blokuoti. Vis dėlto E.Murauskaitė tikino, kad Lietuvos auditoriją pasiekė tik susitikimo „nuotrupos“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eglė Murauskaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Eglė Murauskaitė

„Apie Kiniją, kuri buvo viena didelių temų šiame susitikime, prezidentas vos užsiminė“, – sakė ji ir pridūrė, kad Vilniaus požiūris į ekonominę Kinijos ekspansiją skiriasi nuo didžiųjų Europos galių.

„Kad galėtumėme atliepti saugumo tendencijas Europoje, turime plėsti interesų lauką ir aktyviau dalyvauti globaliame diskurse: apie klimatą, migraciją, taikos palaikymą“, – sakė ji.

Šių metų bendroje NATO lyderių deklaracijoje Kinija pirmą kartą buvo įvardyta kaip grėsmė.

Savęs apgaudinėjimas

E.Murauskaitė tikino, kad Europoje vis labiau susiejama vidaus ir saugumo politika.

„O Lietuvoje saugumo ir užsienio politika yra tarsi atskiras kibiras, su vidaus politika jie mažai susitinka tiek formuojant strategiją, tiek skirstant biudžetą“, – teigė mokslininkė.

Ekspertės teigimu, „jei strateginis pokytis (užsienio politikoje – red.) nebus daromas savo noru, jį daryti reikės prispyrus kai nebebus, kur trauktis“.

E.Murauskaitė: „Jei strateginis pokytis (užsienio politikoje – red.) nebus daromas savo noru, jį daryti reikės prispyrus – kai nebebus, kur trauktis.“

E.Murauskaitė atkreipė dėmesį, kad daugiausia į saugumo bendradarbiavimą su Vokietija investuojanti Lietuva save apgaudinėja, kai galvoja, jog balansuoja santykius su didžiosiomis galiomis. Pavyzdžiui, neįvertinama, kiek Prancūzijai svarbi taikos palaikymo misija Užsachario Afrikoje.

Be to, tikino mokslininkė, ES ekspertų apklausose Prancūzija laikoma svarbiausia Europos saugumo politikos formuotoja, o šalies prezidentas Emmanuelis Macronas įgauna vis daugiau populiarumo bei politinio svorio tiek namuose, tiek Europos mastu.

„Apskritai Prancūzija organizuoja vis daugiau dvišalių arba daugiašalių saugumo iniciatyvų už NATO arba ES ribų. Lietuva jose nelabai dalyvauja. Leisti dalykams tiesiog šitaip slysti yra mažų mažiausiai neatsakinga“, – konferencijoje kalbėjo E.Murauskaitė.

„Scanpix“/AP nuotr./„Brexit“ rėmėja
„Scanpix“/AP nuotr./„Brexit“ rėmėja

„Manoma, kad Jungtinė Karalystė po „Brexit“ ieško kažkokių kitų formatų sutvirtinti bendradarbiavimą saugumo srityje. Pasigirsta kalbos apie partnerysčių su Skandinavija ieškojimą. Ir Lietuva daro hipotetinius žingsnius, įsivaizduoja, kad mes į tą Skandinaviją įeiname, kad šiaurės šalių formatu bus glaudinamas bendradarbiavimas su JK.

Tačiau resursų ir politinio svorio prasme nei skandinavai, nei britai situacijos taip nemato", – teigė E.Murauskaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

01:40
08:50
01:23

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min