Dabar populiaru
Publikuota: 2016 lapkričio 25d. 12:12

Prancūzijos konservatoriai per debatus susikirto dėl Rusijos

Francois Fillono ir Alaino Juppe debatai
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Francois Fillono ir Alaino Juppe debatai

Tiek Francois Fillonas, tiek Alainas Juppe yra buvę Prancūzijos premjerai. Abu jie – centro dešinieji. Ir abu jie nusitaikė į konservatorių nominaciją šalies prezidento rinkimuose. Bet tarp jų yra vienas didžiulis skirtumas – požiūris į santykius su Rusija. Visa tai dar labiau išryškėjo per ketvirtadienio vakaro debatus, praneša „Euronews“.

Kandidatai per debatus daugiau kalbėjo apie Prancūzijos nacionalinę tapatybę ir ekonomiką, bet netrūko ir aistrų dėl Rusijos.

F.Fillonas, gana netikėtai laimėjęs pirmąjį konservatorių pirminių rinkimų turą, po kurio iš kovos pasitraukė buvęs šalies prezidentas Nicolas Sarkozy, Vladimiro Putino gal ir negarbina, bet neslepia manantis, kad sankcijos Kremliui turėtų būti panaikintos.

Be to, F.Fillonas, kuris yra ne kartą susitikęs su V.Putinu, norėtų veikti kartu su Rusija kovoje prieš grupuotę „Islamo valstybė“ ir nuolat tikina: „Rusija nekelia grėsmės Vakarams.“

Ragina neprovokuoti Rusijos

„Vakarų šalys pastaraisiais metais pavertė Rusiją virtualia prieše ir atmeta bendradarbiavimo su Maskva galimybę, nors Rusija nekelia grėsmės Vakarams, – šią savaitę radijo stočiai „Europe-1“ teigė F.Fillonas – Aš nesu Rusijos entuziastas.

Aš tiesiog matau, kad Rusija yra didžiausia pasaulio valstybė, o mes ją stumiame Azijos link. Tai yra visiškai kvaila.“

F.Fillonas pareiškė, kad ES turėtų atšaukti sankcijas Maskvai ir daugiau „nebeprovokuoti“ Rusijos.

Panašiai F.Fillonas kalbėjo ir per ketvirtadienio debatus. Jis vėl pareiškė, kad ES turėtų atšaukti sankcijas Maskvai ir daugiau „nebeprovokuoti“ Rusijos.

„Paprasčiausiai kviečiu mus susėsti prie stalo su rusais prieš tai neatsiklausus amerikiečių ir pabandyti atkurti ryšius – jei ne pasitikėjimą, tai bent ryšius, kurie leistų mums išlaikyti Rusiją Europoje“, – tvirtino favoritu savaitgalį laimėti Prancūzijos dešiniųjų nominaciją prezidento rinkimuose laikomas F.Fillonas.

Jis gerai pažįsta V.Putiną. 2007–2012 metais Prancūzijos vyriausybei vadovavęs F.Fillonas dirbo kartu su V.Putinu, kuris kaip tik buvo perleidęs prezidento postą Dmitrijui Medvedevui ir pats užėmė premjero pareigas. Tuo metu Rusija ir Prancūzija pasirašė daugybę prekybos sutarčių.

A.Juppe linija – kietesnė

A.Juppe pozicija Rusijos klausimu visai kitokia. Jis ragina toliau spausti Kremlių dėl Rytų Ukrainoje sėjamos agresijos ir 2014 metų Krymo aneksijos, be to, smerkia Maskvą už Sirijos opozicinių sukilėlių pozicijų bombardavimą.

„Manau, kad tai pirmas kartas, kai Rusijos lyderis turi savo kandidatą Prancūzijos prezidento rinkimuose. Matau, ką kalba V.Putinas, ir mane tai stebina“, – per ketvirtadienio debatus teigė A.Juppe.

V.Putinas Maskvoje trečiadienį iš tiesų negailėjo liaupsių F.Fillonui: „Nors jis labai europietiškų manierų, jis sugeba ginti savo požiūrį. Jis yra aukštos klasės profesionalas.“

Scanpix/Sputnik nuotr./Vladimiras Putinas
Scanpix/Sputnik nuotr./Vladimiras Putinas

A.Juppe ir anksčiau piktinosi tuo, kad Kremlius esą kišasi į konservatorių pirminių rinkimų kampaniją.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas dar pirmadienį tvirtino, kad V.Putinas ir F.Fillonas „gerai sutaria“ ir kad Rusija „su dideliu susidomėjimu stebi kampaniją Prancūzijoje“.

A.Juppe ir anksčiau piktinosi tuo, kad Kremlius esą kišasi į konservatorių pirminių rinkimų kampaniją, nors ir pats norėtų geresnių santykių su Maskva.

„Kalbėtis su Rusija nereiškia, kad turime sutikti su viskuo, ką rusai sako. Tai reiškia tiesos sakymą. O tiesa, kurią noriu pasakyti V.Putinui, yra tokia, kad negalima aneksuoti kaimyninės valstybės teritorijos ir pažeisti visų tarptautinių konvencijų“, – aiškino A.Juppe.

Maskvai patinkantis scenarijus

Rusija iš tiesų gali būti patenkinta Prancūzijos prezidento rinkimų kampanijos eiga. Juk jei F.Fillonas, kalbantis tai, ko nori Kremlius, laimės konservatorių nominaciją, pavasarį jis beveik neabejotinai susigrums su kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio fronto“ lydere Marine Le Pen.

„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen
„Scanpix“ nuotr./Marine Le Pen

Ši radikalų vėliavnešė atvirai garbina V.Putiną ir, kaip rodo apklausos, tikrai pateks į antrąjį prezidento rinkimų turą. M.Le Pen kovos su dešiniųjų atstovu, kadangi socialistai Prancūzijoje dabar itin nepopuliarūs.

Kremliui situacija, kai abu pagrindiniai kandidatai į Prancūzijos prezidentus kalba apie ryšių su Rusija atnaujinimą, itin palanki. Nutraukti sankcijas Rusijai norėtų ir didieji Prancūzijos verslininkai.

Rusijai būtų naudingas Prancūzijos prezidentas, kuris nepriekaištautų dėl bombardavimo kampanijos Sirijoje – ekspertų teigimu, rusai taikosi ne į „Islamo valstybės“, o į nuosaikių sukilėlių pozicijas ir siekia išlaikyti Basharą al Assadą valdžioje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos prezidentas Basharas al Assadas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sirijos prezidentas Basharas al Assadas

Galiausiai, kaip pastebi naujienų agentūra, dešiniųjų pažiūrų Prancūzijos lyderis greičiausiai susilaikytų nuo kritikos Rusijai dėl žiniasklaidos laisvės ir opozicijos aktyvistų persekiojimo.

Vis dėlto sankcijų Kremliui atšaukimu dar nekvepia. Nors kelios ES šalys vis atviriau ragina panaikinti suvaržymus, tokiam žingsniui reikės vieningo visų Bendrijos narių pritarimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

06:42
10:09

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min