Sekite 15min Google
Remiantis visuomeninių transliuotojų ARD ir ZDF prognozėmis, prieš imigraciją nusiteikusi partija AfD užtikrintai laimėjo Saksonijos-Anhalto žemėje. Visgi jai pritrūko iki daugumos, kad galėtų suformuoti pirmąją šalies kraštutinių dešiniųjų vyriausybę federalinėje žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Tai rimtas momentas Europoje, kai Vokietijos regioniniuose rinkimuose laimi kraštutiniai dešinieji“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Benjaminas Haddadas (Bendžamenas Hadadas).
„Privalome nuolankiai įsiklausyti į pyktį, susirūpinimą, baimes ir į juos reaguoti“, – pridūrė jis.
„Tačiau nacionalizmas ir ksenofobija niekada nebus išeitis, – pridūrė B. Haddadas. – Negalime pamiršti savo istorijos. Tokia yra Prancūzijos ir Vokietijos pasirinkimų prasmė.“
AfD siekė absoliučios daugumos žemės parlamente, kad galėtų valdyti viena ir įveiktų vadinamąją „ugnies sieną“ – tradicinių partijų atsisakymą bendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais.
Galutiniai rezultatai parodė, kad AfD pritrūko trijų vietų: ji gaus 39 mandatus 83 vietų parlamente.
AfD kandidatas į premjerus Ulrichas Siegmundas (Ulrichas Zygmundas) pareiškė, kad partija nesileis į „žaidimus“, pavyzdžiui, mažumos vyriausybės formavimą. Tačiau neaišku, kaip jos susiskaldę oponentai galėtų suformuoti kokią nors stabilią vyriausybę be jos.
Pirmoji žemės vyriausybė būtų didžiausias laimėjimas per visą 13 metų trunkančią šios prieš imigraciją nusiteikusios partijos istoriją, tvyrant dideliam nepasitenkinimui nacionaline vyriausybe, kuriai vis dar nepavyksta įtikinti rinkėjų, kad ji gali išjudinti stringančią šalies ekonomiką.
Nepriklausomai nuo to, ar AfD galiausiai valdys, šis rezultatas yra smūgis F. Merzui, kurio centro dešinioji partija Saksonijai-Anhaltui vadovavo 24 metus.
Skirtingai nuo kitų Europos šalių, šiuolaikinėje Vokietijoje dar nebuvo kraštutinių dešiniųjų ar dešiniojo sparno populistų partijos nacionalinėje, federalinės žemės ar didžiųjų miestų valdžioje.
