Įstatyme neminimas islamas, tačiau Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vyriausybė teigia, kad juo siekiama apsaugoti musulmones nuo vertimo devėti visą veidą dengiančias skraistes, tokias kaip burka arba hidžabas.
Prasidedant debatams Senate, teisingumo ministrė Michele Alliot–Marie pasakė: „Kalbame ne apie religijos saugumą, o apie pagarbą mūsų respublikos principams“.
„Prancūzija, sekuliarizmo kraštas, užtikrina pagarbą visoms religijoms, o veido slėpimas po skraiste prieštarauja visuomenės socialinei tvarkai, priverstinei ar savanoriškai“, – pažymėjo ji.
Prancūzijos Senatas balsuos po Nacionalinio Susirinkimo liepą priimto sprendimo, kuriuo draudžiama dangstyti veidą viešose vietose.
Liepą už šį teisės aktą balsavo 335, o prieš – tik vienas parlamento žemųjų rūmų narys. Tikėtina, kad balsuojant Senate įstatymą taip pat palaikys aiški dauguma.
Panašius draudimus taip pat ketinama įvesti kai kuriose kitose Europos šalyse, tačiau Prancūzijoje kritikai teigia, jog dabartinės redakcijos įstatymą galiausiai atmes šalies aukščiausioji teisinė institucija – Konstitucinė Taryba.
N.Sarkozy ryžtas uždrausti hidžabus ir burkas sulaukė pakankamo politikų palaikymo, kad būtų įgyvendintas, tačiau oponentai argumentuoja, jog toks draudimas pažeistų Prancūzijos ir Europos Sąjungos (ES) įstatymus dėl žmogaus teisių.
Šiame teisės akte viešosios vietos apibrėžiamos labai plačiai – prie jų priskiriami ne vien vyriausybiniai pastatai ir visuomeninis transportas, bet ir gatvės, prekyvietės ir renginių vietos, privatūs verslo bei pramogų centrai.
Panašūs įstatymai artimiausiu laiku įsigalios Belgijoje, Ispanijoje ir kai kuriose Italijos savivaldybėse, tačiau šis draudimas ypač prieštaringai vertinamas Prancūzijoje, turinčioje didžiausią Europoje musulmonų bendruomenę.
Kritikai teigia, jog dėl veidų dangstymosi nekyla didesnių problemų, nes burkas ir hidžabus Prancūzijoje dėvi tik apie 1 900 moterų iš 5–6 mln. musulmonų. Jie taip pat sako, kad vyriausybė naujuoju įstatymu tik siekia įgyti populiarumo tarp rinkėjų, nusiteikusių prieš imigrantus, ir nukreipti dėmesį nuo Prancūzijos ekonomikos problemų.
Dauguma Prancūzijoje gyvenančių musulmonų kilę ir buvusių šios šalies kolonijų Šiaurės ir Vakarų Afrikoje, kur veidą dengiančios skraistės dėvimos retai, kitaip nei Arabijos pusiasalyje arba Pakistane, turinčiose senas burkų ir hidžabų tradicijas.
Kai kurie musulmonų lyderiai sako pritariantys priemonėms, turinčioms paskatinti moteris atsisakyti skraisčių, tačiau skundžiasi, kad naujas įstatymas neteisingai padidins pažeidžiamos grupės atskirtį.
Šio įstatymo pažeidėjoms planuojama skirti 150 eurų (518 litų) baudas, tačiau pirmus šešis mėnesius nuo jo įsigaliojimo bus pasitenkinama įspėjimu, kad moterys spėtų prisitaikyti prie naujos tvarkos.
Vyrams, verčiantiems savo žmonas arba dukras dangstyti veidus dėl religinių priežasčių, numatytos griežtesnės bausmės: iki 30 tūkst. eurų (103,6 tūkst. litų) bauda ir iki vienerių metų laisvės atėmimo.
Kita vertus, skraisčių draudimui pritaria didžioji dalis visuomenės. Balandį ir gegužę Vašingtone įsikūrusio viešosios nuomonės tyrimų instituto „Pew Research Center“ atlikta tarptautinė apklausa parodė, kad tokiam įstatymui pritaria daugiau nei aštuoni dešimtadaliai Prancūzijos rinkėjų.
Panašių nuotaikų esama Vokietijoje (71 proc. pritariančių), Didžiojoje Britanijoje (67 proc.) ir Ispanijoje (65 proc.).
Atnaujinta 20.27 val. Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai, Senatas, antradienį priėmė įstatymą, darudžiantį viešai dėvėti muslmoniškas skraistes, dengiančias veidą; šis įstatymas įsigalios per šešis mėnesius, jeigu jo neatmes konstitucinis teismas.
