Šį žingsnį palaikė prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas). Jis pažadėjo tokį įstatymą, kai 2022 metais buvo perrinktas antrai kadencijai. Tai laikoma viena svarbiausių socialinių reformų nuo 2012 metų, kai Prancūzija įteisino tos pačios lyties asmenų santuokas.
Jei šalies aukščiausioji konstitucinė institucija patvirtins teisės aktą, Prancūzija prisijungs prie Nyderlandų, Belgijos, Šveicarijos ir Kanados, įteisinusių pagalbą mirštant.
„2022 metais įsipareigojau atverti šį kelią kartu su Prancūzijos žmonėmis, – socialiniame tinkle „X“ rašė E. Macronas. – Rimtai, nuolankiai ir su visiška pagarba mūsų demokratijai šis įsipareigojimas buvo įvykdytas.“
Įstatymas nustato teisę į pagalbą mirštant kai kuriems nepagydomomis ligomis sergantiems suaugusiems asmenims.
Jie turi gebėti išreikšti savo valią „laisvai ir sąmoningai“ bei kęsti fizinį skausmą, kurio neįmanoma numalšinti medicininėmis priemonėmis arba kuris, paciento nuomone, yra nepakeliamas, kai jis nusprendžia nesigydyti ar nutraukti gydymą.
Gydytojas būtų atsakingas už paciento tinkamumo patikrinimą, prieš komisijai įvertinant kriterijus.
Galiausiai sprendimą priimtų tik gydytojas, o pacientas galėtų bet kada atšaukti sutikimą.
Pacientas pats susileistų mirtiną medžiagą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl fizinės būklės jam turėtų padėti sveikatos priežiūros darbuotojas.
„Istorinė akimirka“
Jonathanas Denisas (Džonatanas Denisas) iš Asociacijos už teisę mirti oriai (ADMD) teigė, kad kovų dar laukia, tačiau tai yra istorinė akimirka.
Įstatymų leidėjai plojo projekto autoriui Olivier Falorni (Olivjė Falorni) po to, ką jis pavadino ilgus metus trukusia kova parlamente.
„Daugelis pacientų mirė nespėję pasinaudoti šia teise. Mano mintys skirtos jiems, jų artimiesiems, jų šeimoms“, – žemuosiuose parlamento rūmuose sakė O. Falorni.
Įstatymas lengvai buvo priimtas Nacionalinėje Asamblėjoje, bet buvo atmestas aukštuosiuose rūmuose – Senate. Vyriausybė leido žemiesiems rūmams tarti lemiamą žodį be Senato pritarimo, kaip leidžia konstitucija.
Ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) paprašė Konstitucinės Tarybos išnagrinėti naująjį teisės aktą.
Jo biuras pranešė, kad į ją kreiptasi po to, kai dėl diskusijų trūkumo dešiniosios pakraipos Senate tekstas neatitiko „nei jo šalininkų lūkesčių, nei nerimaujančiųjų dėl jo įgyvendinimo nuogąstavimų“.
Taryba, kurios sprendimai yra privalomi, kraštutiniais atvejais gali pripažinti visą teisės aktą negaliojančiu arba išreikšti abejonių dėl tam tikrų jo dalių.
Dešiniųjų pažiūrų sunkiasvoriai iš tradicinės dešiniosios Respublikonų partijos, kuri dominuoja Senate, pavyzdžiui, pirmininkas Gerard'as Larcher (Žeraras Laršė) ir buvęs vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau (Briuno Retajo), griežtai nepritarė šiam teisės aktui.
„Velniška grandinė“
Prezidento centristinės partijos „Atgimimas“ (Renaissance) įstatymų leidėja Brigitte Liso (Brižit Liso) asamblėjai sakė, kad didžiuojasi galėdama dalyvauti priimant šį įstatymą.
„Didžiuojuosi, nes vieną dieną galėsiu pasakyti savo anūkams: „Aš ten buvau“, – sakė ji.
Tačiau respublikonė Justine Gruet (Žiustin Griuė) teigė, kad tai bus prisimenama kaip „diena, kai Prancūzijos parlamentas nusprendė, jog žmogaus gyvybė gali būti teisėtai nutraukta“.
„Istorija mus teis“, – pridūrė ji.
2012 metais Prancūzija leido tuoktis tos pačios lyties poroms, o 2024 metais tapo pirmąja šalimi pasaulyje, konstitucijoje įtvirtinusia teisę nutraukti nėštumą.
Prie parlamento stačiatikių dvasininkas Emmanuelis Delhoume'as (Emaniuelis Delumas) drauge su kitais protestavo prieš įstatymo projektą.
„Negaliu pritarti nei abortams, nei santuokai visiems, nei eutanazijai, – AFP sakė jis. – Tai velniška įvykių grandinė.“
