Riaušių policija atvėrė įvažiavimą į Granpiuji naftos perdirbimo įmonę, išvaikiusi piketuotojus ir išardžius barikadas iš padegtų padangų. Kiek anksčiau profsąjungų lyderiai sakė žurnalistams, jog jiems buvo įteiktas vyriausybės pranešimas.
Šį nurodymą, vadinamą rekvizicija, Prancūzijos institucijos gali išduoti tik nutarusios, kad streikas kelia grėsmę viešajai tvarkai. Jis įpareigoja streikininkus grįžti į darbą, kitaip jiems gresia teisminis persekiojimas.
Pastaruosius du mėnesius Prancūziją krečia protestų banga dėl prezidento Nicolas Sarkozy sprendimo pavėlinti išėjimo į pensiją amžių nuo 60 iki 62 metų, o visą pensiją mokėti tik 67 metų sulaukusiems žmonėms.
Streikai sutrikdė darbą visose 12 Prancūzijos naftos perdirbimo įmonių, penktadienį kas penktoje degalinėje buvo pasibaigusios atsargos, aplinkos ir susisiekimo ministras Jeanas Louis Borloo sakė žurnalistams.
Senato galutinis balsavimas dėl N.Sarkozy pasiūlytos pensijų sistemos reformos įstatymo turėtų įvykti vėliau penktadienį, o šis teisės aktas tikriausiai įsigalios jau kitą savaitę.
Penktadienį televizija „Canal Plus“ paskelbė viešosios nuomonės tyrimo instituto BVA atliktos apklausos rezultatus, rodančius, jog dauguma Prancūzijos rinkėjų (69 proc.) palaiko streikus, o jiems nepritaria 29 proc. respondentų.
Tačiau naftos perdirbimo įmonių blokados, dėl kurios šalyje sutriko aprūpinimas degalais ir transportas, šalininkų buvo mažiau – 52 procentai.
Įtakingos profsąjungos CGT naftos pramonės skyriaus vadovas Charles'is Foulardas tikino, kad blokadomis nieku būdu nesiekiama „paralyžiuoti šalies“. Pasak jo, tai tik „pagalbos šauksmas vyriausybei, kad ši pradėtų derybas“.
Granpiuji įmonės streikininkai pareiškė, jog priešinsis reikalavimui grįžti į darbą.
