Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Prancūzijos prezidentas Naujojoje Kaledonijoje paskelbė nepaprastąją padėtį

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) paskelbė nepaprastąją padėtį Naujojoje Kaledonijoje po neramumų dėl konstitucinės reformos, trečiadienį pranešė jo biuras. 
DELPHINE MAYEUR / AFP
DELPHINE MAYEUR / AFP

Eliziejaus rūmų išplatintame pranešime teigiama, kad prezidentas įspėjo, jog į bet kokį tolesnį smurtą bus griežtai reaguojama, ir paragino atnaujinti politinį dialogą, kad būtų sustabdyti dvi naktis vykę neramumai, kurie jau pareikalavo trijų žmonių gyvybių. 

„Prezidentas paprašė, kad dekretas, kuriuo siekiama paskelbti nepaprastąją padėtį Naujojoje Kaledonijoje, būtų įtrauktas į šios popietės vyriausybės posėdžio darbotvarkę“, – nurodė prezidentūra. 

Eliziejaus rūmų duomenimis, per susirėmimus žuvo trys žmonės, o vienas policijos pareigūnas buvo sunkiai sužeistas. 

„Bet koks smurtas yra netoleruotinas ir į jį bus reaguojama negailestingai, kad būtų užtikrintas respublikos tvarkos atkūrimas“, – pridūrė prezidentūra. 

E. Macronas palankiai įvertino visų salyno politinio susiskaldymo pusių raginimus elgtis racionaliai, ragindamas atnaujinti dialogą ir frakcijų atstovus atvykti į Paryžių deryboms.

Neramumai kilo pirmadienį, kai buvo protestuojama prieš Nacionalinėje Asamblėjoje Paryžiuje svarstomą konstitucinę reformą, kuria siekiama išplėsti rinkėjų ratą Naujosios Kaledonijos rinkimuose.

1998 metų Numėjos susitarime Prancūzija pažadėjo palaipsniui suteikti daugiau politinių galių šiai Ramiojo vandenyno salų teritorijai, kurioje gyvena beveik 300 tūkst. žmonių.

Pagal susitarimą Naujoji Kaledonija surengė tris referendumus dėl savo ryšių su Prancūzija ir visuose juose nepriklausomybė buvo atmesta.

Už nepriklausomybę pasisakantys vietiniai kanakai atmetė vėliausio, 2021 metų gruodį įvykusio referendumo, kurį jie boikotavo dėl COVID-19 pandemijos, rezultatus.

Numėjos susitarimas taip pat reiškė, kad Naujosios Kaledonijos rinkėjų sąrašai nebuvo atnaujinti nuo 1998 metų. Todėl salos gyventojai, atvykę iš kitų Prancūzijos teritorijų per pastaruosius 25 metus, neturi teisės dalyvauti šios valdos rinkimuose.

Prancūzijos vyriausybė tokią padėtį, kai Naujosios Kaledonijos rinkimuose negali balsuoti penktadalis jos gyventojų, vadina absurdiška, o separatistai baiminasi, kad rinkėjų sąrašų išplėtimas būtų naudingas proprancūziškiems politikams ir dar labiau sumažintų vietinių kanakų vaidmenį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kaip sutaupyti įsirengiant automatinę laistymo sistemą?
Reklama
Testas apie vėjo elektrines: ką žinote apie elektros gamybą iš vėjo?
Reklama
Dantų atkūrimas per parą – implantacijos laimėjimas, leidžiantis akimirksniu susigrąžinti šypseną
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Užsisakykite 15min naujienlaiškius