Paryžiuje įvykusiame susitikime su Libano premjeru Saadu Hariri taip pat dalyvavo JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.
Netikėtas S.Hariri atsistatydinimas, apie kurį jis paskelbė praėjusį mėnesį ir kurį vėliau atšaukė, sukėlė nuogąstavimų dėl naujos krizės Artimuosiuose Rytuose.
Pradėdamas penktadienio susitikimą, E.Macronas sakė, jog „būtina, kad visos šalys Libane ir regiono žaidėjose gerbtų svarbiausią nesikišimo“ į kitų valstybių reikalus principą.
Savo atstovus į derybas atsiuntė penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės, taip pat – Vokietija, Italija ir Egiptas. Susitikime turėjo būti aptarta ekonominė ir humanitarinė parama šiai buvusiai prancūzų teritorijai.
Derybos buvo surengtos Artimuosiuose Rytuose didėjant įtampai dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo perkelti Amerikos ambasadą Izraelyje į Jeruzalę. E.Macronas ir S.Hariri šį sprendimą dar kartą pasmerkė.
S.Hariri.: „Jis dar labiau komplikuoja (Izraelio ir palestiniečių) taikos procesą ir sukuria naują iššūkį regiono saugumui.“
„Jis dar labiau komplikuoja (Izraelio ir palestiniečių) taikos procesą ir sukuria naują iššūkį regiono saugumui“, – prasidedant susitikimui sakė S.Hariri.
E.Macronas pridūrė: „Nė viena regiono problema nebus išspręsta vienašališkais sprendimais ar stipriausiajam primetant savo valią.“
Buvo įtariama, kad Saudo Arabija, kuri siekia atsverti regione didėjančią Irano įtaką, spaudė ilgametį sąjungininką S.Hariri lapkričio 4 dieną atsistatydinti.
Iš Rijado per televiziją skelbdamas neįprastą atsistatydinimo pareiškimą, S. Hariri griežtai kritikavo Teheraną ir jo sąjungininką Libane – įtakingą ginkluotą judėjimą „Hizbollah“ – ir kaltino juos Libano destabilizavimu.
S.Hariri artimas šaltinis Libane naujienų agentūrai AFP sakė, jog premjeras į Rijadą nuvyko manydamas, kad ten aptarinės ekonominius projektus, bet vietoje to „susidūrė su ekonominių sankcijų sąrašu, kuriuo Saudo Arabija mojavo Libanui“.
Saudo Arabija ir kitos arabų valstybės kaltina Iraną naudojantis ginkluotomis grupėmis, tokiomis kaip „Hizbollah“, kad plėstų savo įtaką regione nuo Libano iki Jemeno ir nuo Sirijos iki Irako.
S.Hariri po savo atsistatydinimo kalbos dvi savaites išbuvo Rijade. Tai pakurstė spėliones, kad jis buvo laikomas įkaitu.
Tuomet įsikišo E.Macronas, pakvietęs jį į Paryžių derybų. Galiausiai S.Hariri grįžo namo ir buvo sutiktas kaip didvyris.
