„The Guardian“„The Guardian“
Socialistas Francois Hollande'as per pirmąjį turą surinko daugiausiai balsų – 28,56 proc., o už dabartinį šalies vadovą balsavo tik 27,07 proc. rinkėjų, rodo beveik galutiniai VRM duomenys.
Tuo tarpu M.Le Pen užtikrino iki šiol geriausią Nacionalinio fronto (FN) pasirodymą – už ją balsavo 18,12 proc. rinkėjų.
Italijos kairiosios pakraipos dienraštis „Repubblica“ perspėjo, kad F.Hollande'ui gali būti dar per anksti švęsti, o dienraštis „La Stampa“ atkartojo tą pačią poziciją, pažymėdamas, kad tapo „aišku, jog turime laukti antrojo rato gegužės 6-ąją“, kai paaiškės galutinis nugalėtojas.
„Tai skaudus pralaimėjimas Sarkozy, kurio likimas per antrąjį turą dabar yra Marine Le Pen elektorato rankose“, – pabrėžė Italijos dienraščio „Corriere della Sera“ korespondentas Paryžiuje.
Nors pagrindinių kandidatų pasirodymas atitiko apklausų organizatorių prognozes, M.Le Pen rezultatai buvo geresni negu kada nors buvo pavykę pasiekti jos tėvui – buvusiam FN lyderiui Jeanui Marie Le Penui.
Didžiosios Britanijos liberaliosios pakraipos dienraštis „The Guardian“ pažymėjo, kad M.Le Pen pasirodymas buvo „pribloškiantis“, pridūręs, kad dabar ji gali tapti lemiama jėga, diktuosiančia antrojo rinkimų rato baigtį.
„Prieš sekmadienį vykusį pirmojo prezidento rinkimų turą Prancūzijoje buvo sunku rasti daug žmonių, viešai pripažįstančių, kad ketina balsuoti už Marine Le Pen, – nurodė „The Guardian“. – Netikėtas rezultatas atspindi ne vien tai, kad Marine įsiveržė į Prancūzijos politinį paveikslą per šią kampaniją, kurios metu ji nenuilstamai metė iššūkį “įsitvirtinusiems„ kandidatams, tačiau taip pat gilų nusivylimą pagrindinėmis partijomis.“
Dešiniosios pakraipos dienraštis „The Daily Telegraph“ taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį nusivylimą pagrindine politikos kryptimi.
„Pagarsėję aistra politikai prancūzai uoliai stebėjo šią kampaniją, tačiau buvo giliai nusivylę pagrindiniais kandidatais“, – rašo laikraštis.
Populiarus dienraštis „Daily Mail“ savo pirmajame puslapyje išspausdino Prancūzijos pirmosios ponios Carlos Bruni nuotrauką virš antraštės „Pažeminta“, nors nurodė, kad jos vyras gali likti Eliziejaus rūmuose, jeigu už jį balsuotų ultradešinieji.
Ispanijoje centro kairysis dienraštis „El Pais“ savo svetainėje rašo: „Hollande'as suteikia vilties socializmui, įveikdamas Sarkozy“, o centro dešinysis leidinys „El Mundo“ nurodė: „Prancūzija nori prezidento socialisto“.
Belgijos dienraštis „Le Soir“ argumentavo, kad netgi M.Le Pen palaikymo gali nepakakti, kad N.Sarkozy išsaugotų savo kėdę, tvirtindamas, kad F.Hollande'as „jau įžengė viena koja į Eliziejaus rūmus“.
„Net jeigu jis pakryps labiau į dešinę negu per pirmąjį turą, sunku įžvelgti, kaip (N.Sarkozy) galėtų pataisyti padėtį“, – rašo prancūzų kalba leidžiamas laikraštis.
Danijos dienraštis „Politiken“ daro tą pačią išvadą, argumentuodamas, kad F.Hollande'ą palaiko kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas Lucas Melenchonas, po ugningos kampanijos surinkęs 11,7 proc. balsų.
„Francois Hollande'as gali tikėtis masinės kairiųjų paramos, tačiau prezidentui bus sunku stengtis įtikinti balsavusius už Marine Le Pen palaikyti jį“, – pažymėjo „Politiken“.
Portugalijos populiariausias dienraštis „Publico“ skelbė: „Hollande'ui pokyčiai jau prasidėjo“.
„Pirmasis Prancūzijos prezidento rinkimų ratas turi dvejopą reikšmę: Sarkozy yra beišeinantis kandidatas, o Francois Hollande'as – kandidatas visų tų, kurie nori atversti naują puslapį“, – pridūrė laikraštis.
Tuo tarpu Vokietijos spauda pažymėjo, kad tvirtas M.Le Pen ir J.L.Melenchono pasirodymas atspindi rinkėjų pyktį.
„Prancūzai nusivylę padėtimi savo šalyje ir pyksta ant prezidento Nicolas Sarkozy, – rašo savaitraštis “Der Spiegel„. – Marine Le Pen įgijusi pasitikėjimą Prancūzijos darbininkų klasėje, kuri dabar kenčia – ji kalba jų kalba savo tiradomis prieš imigrantus ir elito narius.“
Berlyne leidžiamas dienraštis „Tagesspiegel“ nurodė, kad pagrindinei politikos krypčiai nepriklausančios partijos dabar turės didelę įtaką galutinei rinkimų baigčiai: „Hollande'as ir Sarkozy dabar turės mėginti suvilioti šį nepasitenkinimo rezervuarą – šie ekstremistai primes savo valią.“
Savo pagrindiniame straipsnyje apie rinkimus Prancūzijoje dienraštis „The New York Times“ rašo, kad pirmasis balsavimas nepateikė „jokio aiškaus atsakymo apie pono Sarkozy likimą arba šios Europos galybės kryptį skolų krizės, menko augimo ir didelio nedarbo eroje“.
Jis taip pat nurodė, kad N.Sarkozy negali tikėtis susižerti visų balsų, kurie buvo atiduoti už M.Le Pen per pirmąjį turą, cituodamas analitikus, kurie mano, jog apie 20 proc. FN elektorato gali nebalsuoti per antrąjį ratą.
JAV finansų dienraštis „The Wall Street Journal“ pareiškė, jog dėl šių rezultatų N.Sarkozy priverstas „kovoti dėl savo politinio išlikimo“, o M.Le Pen „tvirtas pasirodymas“ rodo, kad dabartinis šalies vadovas nesugebėjo pritraukti kraštutinės dešinės rinkėjų.
Tuo tarpu „The Washington Post“ pažymėjo, kad sėkmingas FN pasirodymas atspindi „nepasitenkinimo dėl vis labiau pastebimo musulmonų ir kitų imigrantų dalyvavimo krikščioniškas šaknis turinčioje Prancūzijos kultūroje mastą“.
