Politikos savaitraščio „Le Nouvel Observateur“ ketvirtadienio numeryje spausdinamas garsių mokslininkų, menininkų ir rašytojų pasirašytas straipsnis, kuriame teigiama, kad mėginimai išnaikinti seniausią pasaulio profesiją yra pasmerkti žlugti ir abejojama, ar socialistų vyriausybei iš viso reikėtų imtis šio darbo.
Prancūzijos moterų reikalų ministrė Najat Vallaud- Belkacem birželio mėnesį paskelbė, kad naujoji vyriausybė bandys padaryti galą prekybai seksu.
Atsakydami į šį jos pareiškimą inteligentai pritaria, kad bet koks mėginimas išvaduoti moteris iš seksualinės vergijos arba organizuoto nusikalstamumo gniaužtų yra sveikintinas.
Tačiau jie pažymi, kad kalbos apie prostitucijos „uždraudimą“ remiasi „dviem ginčytinomis prielaidomis: kad mokestis už seksą žemina moterų orumą ir kad visos prostitutės yra jų šunsnukių klientų aukos“.
„Parsiduodanti moteris, nesvarbu, ar ji tai daro retkarčiais, ar ištisai, nebūtinai yra vyrų priespaudos auka, – nurodoma straipsnyje. – Ir ne visi klientai yra siaubingi grobuonys ar sekso maniakai, kurie elgiasi su moterimis kaip su vienkartiniais daiktais“.
Tarp straipsnį pasirašiusiųjų yra filosofė Elisabeth Badinter, rašytoja Regine Deforges ir filmų kūrėjas Claude’as Lanzmannas.
Nors prostitucija Prancūzijoje nėra uždrausta, tačiau kai kurie su ja susiję veiksmai, tokie kaip seksualinių paslaugų reklamavimas, sąvadavimas ar viešnamių laikymas yra nelegalūs.
N.Vallaud-Belkacem siūlo imtis naujų priemonių prieš prostitučių klientus. Tuo tarpu inteligentai mano, kad seksualinių paslaugų pirkimo kriminalizavimas nustums šį verslą į pogrindį ir dar labiau padidins moterų priklausomybę nuo sąvadautojų.
„Kelias į pragarą yra gerais ketinimais grįstas“, – perspėja jie.
