Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2017 gegužės 16d. 19:03

Pratybos „Zapad 2017“: skaidrumo iš Rusijos tradiciškai trūksta, bet ar reikia pulti į paniką?

Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos Kaliningrade „Zapad 2013“
„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr. / Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos Kaliningrade „Zapad 2013“
Dar nebuvo atvejo, kai Vakarams nekeltų nerimo buvusios Sovietų Sąjungos, o dabar Rusijos dar nuo aštuntojo dešimtmečio rengiamos karinės pratybos „Zapad“. Šiemet nuotaikos panašios. Apie skaidrumo stoką ir agresyvų ruošimąsi veiksmams prieš NATO anksčiau kalbėjo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, dabar pasisakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Budrumas, žinoma, nepakenks. Ar „Zapad 2017“ grėsmė reali, ar visgi išpučiama?

„Turbūt didžiausia problema iki šiol buvusi, kad tos pratybos tikrai didžiulės, bet skaidrumas tikrai yra mažas. Švelniai tariant, yra nesmagu, yra simuliuojamos atakos prieš vadinamąsias aukštesnio pajėgumo šalis, tai yra NATO aljansas“, – LRT laidoje „Savaitė“ praėjusią savaitę sakė R.Karoblis.

Ministras taip pat teigė, kad pratybose bus simuliuojami puolamieji veiksmai prieš Lenkiją ir Baltijos šalis.

Panašią nuomonę – kad bus naudojamas „puolamosios operacijos prieš Lenkiją ir Lietuvą scenarijus“ – išsakė ir Ukrainos, kuri kariauja su Rusijos ir prorusiškų separatistų pajėgomis Donbase, Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas.

Prezidentė D.Grybauskaitė dar vasario 9-ąją Rygoje teigė, kad „koncentruojamos labai didelės pajėgos, demonstratyviai karui ruošiamasi su Vakarais“.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Dalia Grybauskaitė

Sąjungininkai į tokias kalbas reaguoja. JAV gynybos pareigūnai praėjusią savaitę leido suprasti, kad Lietuvoje šių metų vasarą, atsakant būtent į būsimas pratybas „Zapad 2017“, bus dislokuota priešlėktuvinės gynybos sistemos „Patriot“ baterija.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Patriot“ raketų paleidimo sistema
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Patriot“ raketų paleidimo sistema

Ruoštis netikėtumams ir vadinti „Zapad 2017“ didžiausiu iššūkiu Lietuvos nacionaliniam saugumui – normalu. Situacija regione ir taip įtempta, o bet koks neapsiskaičiavimas – iš abiejų pusių – gali sukelti tikrą gaisrą.

Vis dėlto gali būti, kad pratybos, kurias rengs Rusija ir Baltarusija abiejų šalių teritorijoje, savo dydžiu nepranoks ankstesnių tokių treniruočių. O anksčiau „Zapad“ tikrai baugindavo.

Po pratybų keitė doktriną

Iki šiol Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje yra įvykusios aštuonerios pratybos „Zapad“ – 1973, 1977, 1981, 1984, 1985, 1999, 2009 ir 2013 metais.

„Zapad 1981“ buvo pačios didžiausios Sovietų Sąjungos kada nors surengtos karinės pratybos. Jos vyko aštuonias dienas, jose dalyvavo 100-150 tūkst. sovietų ir Varšuvos sutarties šalių karių.

VIDEO: Karinės pratybos „Zapad 1981“
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Sovietų Sąjungos karinės pratybos „Zapad 1981“
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Sovietų Sąjungos karinės pratybos „Zapad 1981“

Pratybose buvo išbandyta krūva naujų ginklų sistemų, tarp jų – vėliau Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartimi uždrausta vidutinio nuotolio balistinė raketa SS-20.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Sovietų Sąjungos karinės pratybos „Zapad 1981“
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Sovietų Sąjungos karinės pratybos „Zapad 1981“

Sovietų strategai, pratybas planavę pagal Šaltojo karo linijas, sukūrė scenarijų, pagal kurį NATO pajėgos ruošėsi užpulti Varšuvos sutarties šalis, bet planus laiku perėmė Kremlius.

Maskva tuomet surengė kontrataką į Vakarų Vokietiją ir prevenciškai panaudojo taktinius branduolinius ginklus prieš „Vakarų pajėgas“. „Žuvo“ ketvirtis milijono NATO karių.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Sovietų Sąjungos karinės pratybos „Zapad 1981“
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Sovietų Sąjungos karinės pratybos „Zapad 1981“

Po kelerių metų egzistencinės Sovietų Sąjungos problemos iškilo į paviršių, vėliau ši komunistinė imperija ir žlugo, tad nusilpusi Rusija negalėjo sau leisti rengti didelių karinių pratybų.

1999 metų birželį vykusios pratybos parodė, kad Rusijos konvencinės pajėgos nesugebėtų atremti NATO antpuolio.

Vis dėlto dėmesį jau atkreipė pratybos „Zapad 1999“. Tų metų birželį vykusios pratybos parodė, kad Rusijos konvencinės pajėgos nesugebėtų atremti NATO antpuolio, ir 2000-aisiais Maskva patvirtino naują gynybos doktriną.

Būtent šioje doktrinoje buvo padidinta tolerancija taktinių branduolinių ginklų panaudojimui, o po dešimtmečio, per bendras su Baltarusija pratybas „Zapad 2009“ surengta branduolinio smūgio Lenkijai simuliacija. Taip pat „numalšintas“ lenkų mažumos Baltarusijoje sukilimas.

„Baltai teroristai“

Vis dėlto daugiausia nerimo regione sukėlė pratybos „Zapad 2013“. Daugelio stebėtojų nuomone, šios pratybos, nustebinusios ambicingumu ir slėptu jų dydžiu, įrodė, kad Rusijos pajėgos atsitiesė po daugiau nei 20 metų stagnacijos.

„Zapad 2013“ pasauliui buvo pateikiamos kaip ribotos pratybos, kuriose esą dalyvavo apie 12 tūkst. karių. Jos vyko Rusijos Vakarų karinėje apygardoje, įskaitant Kaliningrado sritį, Baltarusijoje, o abiejų šalių pajėgos treniravosi veikti kartu.

Taip, bet Džeimstauno fondo analitikai netrukus pastebėjo, kad pratybų scenarijus buvo neįprastas. Pagal jį „baltai teroristai“ – tokia nė neslepiama aliuzija į NATO – užpuolė Baltarusiją ir tuomet pasislėpė miestuose.

Be to, manoma, kad pratybose dalyvavo ne 12 tūkst., o net 90 tūkst. karių. Taip pat – 530 šarvuotų karinių mašinų, 50 artilerijos sistemų, 90 aviacijos vienetų. Galiausiai prie pratybų prisijungė 20 tūkst. Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų.

VIDEO: Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2013“

Itin daug nerimo sukėlė faktas, kad pratybose buvo panaudotos amfibijos „Zubr“, kurios išlaipino Rusijos ir Baltarusijos jūrų pėstininkus.

Nenuostabu, kad „Zapad 2013“ išgąsdino Rusijos kaimynus, ypač Baltijos šalis. Itin daug nerimo sukėlė faktas, kad pratybose buvo panaudotos amfibijos „Zubr“, kurios išlaipino Rusijos ir Baltarusijos jūrų pėstininkus.

Labai svarbu ir tai, kad pratybose, kurios Kremliaus buvo vadinamos gynybinio pobūdžio, netrūko taktinių aspektų, vėliau pritaikytų per karines intervencijas Kryme ir Sirijoje. Pavyzdžiui, panaudoti bepiločiai orlaiviai artilerijos taikinių nustatymui.

Jau nustatyta, kad kai kurie Rusijos daliniai, dalyvavę „Zapad 2013“, jau kitais metais dalyvavo operacijose aneksuojant Krymą ir įplieskiant karą Rytų Ukrainoje. Tokia pat komandiruotė laukė ir specialiųjų pajėgų, kurių nariai dabar veikia ir Sirijoje.

Oficialiai – 13 tūkstančių karių

Pagaliau – 2017-ieji. Rusijos pajėgos vadovauja separatistiniam paradui Donbase, plečia veiklos zoną Sirijoje, o dabar jau ruošiasi rugsėjo pratyboms „Zapad 2017“, kuriomis Maskva neabejotinai sieks parodyti Baltijos šalims, kad regioną laiko savo kiemu.

Oficialiai pratybose turėtų dalyvauti daugiausia 13 tūkst. karių ir kitų rusų bei baltarusių pareigūnų.

Apie jas, tiesą sakant, iki šiol žinoma nedaug, nors tai nėra pratybos, apie kurias iš anksto neskelbiama ir kurių Rusijoje pastaraisiais metais netrūko.

Vienos tokios pratybos 2014 metų vasarį ir kovą virto rusų karių permetimu į Krymą ruošiantis pusiasalio atplėšimui nuo Ukrainos.

Oficialiai pratybose turėtų dalyvauti daugiausia 13 tūkst. karių ir kitų rusų bei baltarusių pareigūnų.

Taip nenusižengiama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Vienos dokumentui, kuris įpareigoja valstybes kasmet teikti informaciją apie savo karines pajėgas, pajėgumų vystymo planus, iš anksto pranešti apie planuojamą karinę veiklą, taigi ir pratybas.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai Kryme
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai Kryme

Kaip ir 2013-aisiais, per naująsias pratybas „Zapad“ vėl bus veikiama Rusijos vakarinėje dalyje ir Baltarusijoje, taip pat Baltijos jūroje bei Kaliningrade.

Aišku, neatmetama, kad karių vėl tradiciškai bus daugiau. Pavyzdžiui, pernai lapkritį Rusijos gynybos ministerija skelbė, kad kelionei į Baltarusiją užsakyta daugiau nei 4 tūkst. traukinio vagonų. Juose teoriškai tilptų iki 30 tūkst. karių.

Lenkų analitikų Tomaso Kowaliko ir Dominiko Jankowski, kurie parašė straipsnį Europos politikos analizės centro (CEPA) portalui, Rusija per šias pratybas turi nemenką veiksmų pasirinkimo laisvę.

Esą įmanoma provokacinė, bet nedidelė hibridinė operacija, kuri patikrintų NATO rytinio sparno tvirtumą. Taip pat realūs pavojingi veiksmai prie šiaurinės Ukrainos sienos.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Strateginių tyrimų centro ekspertas Gediminas Vitkus, kalbėdamas su 15min, sutiko, kad „ankstesnių pratybų ir Kaukaze, ir Ukrainoje patirties neįvertinti neįmanoma“. Jis, tiesa, įspėja, kad kol kas pernelyg daug spekuliacijų.

Ievos Budzeikaitės nuotr./Gediminas Vitkus
Ievos Budzeikaitės nuotr./Gediminas Vitkus

„Spekuliacijų labai daug, nors provokacijų galimybė visada yra. Nesiremiant kokiais nors rimtesniais duomenimis galima prisispekuliuoti“, – teigė G.Vitkus.

„Bet kuriuo atveju vyksta Rusijos kariuomenės reforma. Kalbama apie jos gebėjimą greitai permesti pajėgas ir tokioms operacijoms efektyviai vadovauti. Šia prasme turime akivaizdžius ženklus, kad kariniai pajėgumai stiprėja“, – pridūrė ekspertas.

Analitikai pataria atkreipti dėmesį į tris būsimų pratybų aplinkybes. Pirmoji – vadinamoji maskirovka. Rusija pramokusi efektyviai maskuoti karinius veiksmus ir slėpti juos nuo Vakarų. Pavyzdžiui, pernai į Kaliningradą civiliniu laivu atgabentos raketų sistemos „Iskander-M“.

Sputnik nuotr./„Iskander-M“ raketa
Sputnik nuotr./„Iskander-M“ raketa

Antra, esą būtina stebėti, ar pratybose dalyvaus Rusijos branduolinės pajėgos. Per „Zapad 2009“ ir „Zapad 2013“ imituotas ruošimasis panaudoti branduolinius ginklus prieš NATO šalis, o tai pribloškė Vakarų stebėtojus.

Per „Zapad 2009“ ir „Zapad 2013“ imituotas ruošimasis panaudoti branduolinius ginklus prieš NATO šalis, o tai pribloškė Vakarų stebėtojus.

„Įsivaizduokite, kokia būtų reakcija, jei NATO šalys per pratybas imituotų branduolinius smūgius į Rusijos didmiesčius“, – rašo T.Kowalikas ir D.Jankowski, taip pat pastebintys, kad Kremlius jau kuris laikas pažeidžia 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį.

Trečia, ekspertai ragina atidžiai stebėti kitos pratybų dalyvės – Baltarusijos – veiksmus, kurie labai svarbūs regioniniam stabilumui. O iš Minsko skriejantys signalai kol kas labai įdomūs.

A.Lukašenka reikalauja skaidrumo

Panašu, kad Lietuvos kaimynė Baltarusija, skirtingai nei Rusija, kurios molines kojas nežinomybės rūkas tik stiprina, norėtų, jog dėl pratybų „Zapad 2017“ kiltų kuo mažiau neaiškumų.

Antai Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kovo pabaigoje susitikęs su gynybos ministru Andrejumi Ravkovu, pareikalavo „absoliutaus skaidrumo“.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas
„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas

„Reikalauju, kad patekti į šias pratybas mūsų šalies teritorijoje galėtų ne tik mūsų draugai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje, Eurazijos ekonominėje sąjungoje ir Nepriklausomų valstybių sandraugoje, bet ir NATO nariai“, – tuomet kalbėjo A.Lukašenka.

Baltarusių ir rusų žiniasklaida tokius žodžius pateikė skirtingame kontekste. Minske ši citata nebuvo kaip nors išskiriama, tačiau, pavyzdžiui, rusų portalas Lenta.ru net antraštėje sutrimitavo, kad A.Lukašenka reikalauja įsileisti NATO stebėtojus į pratybas. Suprask, Minskas priešinasi Maskvos planams.

Gali būti, kad taip ir yra. Nors Rusija į pratybas dažniausiai pasiunčia daugiau karių nei skelbia oficialiai, baltarusiai šį pavasarį vis ramina: bus daugiausia 13 tūkst. karių.

A.Ravkovas: „Kviečiame NATO ir Vakarų šalių atstovus atvykti bei įsitikinti, kad mūsų veiksmai grynai gynybiniai.“

Minskas pateikia ir daugiau duomenų: esą per pratybas Baltarusijoje iš Rusijos atvyks ne daugiau kaip 3 tūkst. karių ir apie 280 karinių mašinų. Taip pat – iki 25 lėktuvų ir sraigtasparnių.

Palyginimui 2009 metais pratybose Baltarusijos teritorijoje dalyvavo daugiau nei 6 tūkst. Rusijos karių.

„Kviečiame NATO ir Vakarų šalių atstovus atvykti bei įsitikinti, kad mūsų veiksmai grynai gynybiniai, – teigė A.Ravkovas, neabejojantis, kad vakariečiai atsiųs stebėtojų į pratybas. – Kvietimus išsiųsime 50 dienų iki pratybų pradžios. Partnerių Vakaruose minimi reikalavimai bus įgyvendinti.“

Beje, Lietuvos krašto apsaugos ministerija 15min antradienį patvirtino: „Lietuva, gavusi iš Baltarusijos kvietimą stebėti Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad 2017“, planuotų į jas siųsti savo stebėtojus.“

Painiava dėl vagonų

A.Ravkovas, skirtingai nei jo kolega Rusijoje Sergejus Šoigu, apie „Zapad 2017“ linkęs kalbėti bendromis frazėmis.

Nors S.Šoigu vis perspėja apie tariamus NATO puolamuosius planus ir šneka apie ryžtą stiprinti gynybą, taip sudarydamas įspūdį, kad pratybos bus įspūdingos, Minske netrūksta svarstymų, jog tai yra Kremliaus informacinio karo dalis.

Vienas tokio karo pavyzdžių – jau minėtas pernykštis Rusijos gynybos ministerijos pranešimas, esą į Baltarusiją prieš pratybas išriedės 4162 traukinio vagonai.

Ministerija nepaaiškino, kam reikia tiek daug vagonų, tad iškart iškilo visokiausių hipotezių. Populiariausia buvo tokia: Rusija ruošiasi aneksuoti Baltarusiją, o tai padarys kariai, atvyksiantys į šalį po karinių pratybų priedanga.

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos „Zapad 2013“
„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Baltarusijos ir Rusijos karinės pratybos „Zapad 2013“

Maskva paaiškinimus pateikė tik po dviejų mėnesių, prispausta nepriklausomo dienraščio „Novaja gazeta“. Pranešimą sudarė tik keturi, bet iškalbingi sakiniai.

Pirmiausia ministerija patikslino, kad vagonų iš tiesų bus kiek daugiau nei 2 tūkst. Tai reiškia, kad bendras didesnis nei 4 tūkst. vagonų skaičius buvo gautas susumavus keliones pirmyn ir atgal.

Antra, Rusijos kariškiai atskleidė anksčiau niekada neskelbtą informaciją, kiek vagonų šalies pajėgos išsiuntė į Baltarusiją per ankstesnes pratybas – „Zapad 2009“ ir „Zapad 2013“. Prieš aštuonerius metus prireikė 6 tūkst. vagonų, o 2013-aisiais – 2,5 tūkst. vagonų.

S.Bohdanas: „Nors Minskas negali nutraukti karinio bendradarbiavimo su Rusija, nes Maskvai tai yra raudona linija, Baltarusija neplanuoja prisijungti prie Putino vykdomo NATO sąjungininkių bauginimo.“

„Požiūriai į pratybas Minske ir Maskvoje skiriasi. Baltarusija nesureikšmina konfrontacinio jų pobūdžio, o Rusija stengiasi, kad aplinkybės būtų kuo neaiškesnės ir grėsmingesnės“, – nepriklausomame portale „Belarus Digest“ rašo analitikas Siarhėjus Bohdanas.

Jis taip pat primena, kad Baltarusija esą skrupulingai laikosi Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (CFE). Tuo metu Rusija šiai sutarčiai 2007 metais paskelbė moratoriumą, o 2015-aisiais iš jos apskritai išstojo.

„Neaiškių skaičių apie į Baltarusiją atsiunčiamus vagonus pateikimas ir vėlyvas paaiškinimas yra Rusijos informacinio karo dalis.

Nors Minskas negali nutraukti karinio bendradarbiavimo su Rusija, nes Maskvai tai yra raudona linija, Baltarusija neplanuoja prisijungti prie Putino vykdomo NATO sąjungininkių bauginimo“, – rašo S.Bohdanas.

D.Šlekys: pratybos jau prasidėjo

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Deividas Šlekys 15min anksčiau, vasarį, kai Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis prabilo apie „Zapad 2017“ keliamus iššūkius, teigė, kad „labiau reikėtų sunerimti, negu kad nereikėtų sunerimti“.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Darius Jauniškis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Darius Jauniškis

„Jeigu bus simuliuojama, kaip okupuoti Baltijos valstybes, na, tai apie kokį draugiškumą ir pokalbį mes galime kalbėti“, – kalbėjo D.Šlekys.

Dabar šis karybos ekspertas, prieš daugiau nei tris mėnesius tvirtinęs, kad „pratybos iš anksto yra labai kruopščiai stebimos“, pastebi, kad „iš mūsų pusės yra dar daugiau mobilizavimosi“, ir priduria, jog „pratybos iš tikrųjų jau prasidėjo“.

D.Šlekys: „Tai, ką matysime rugsėjį – bėgiojančius kareivius Baltarusijoje ir Rusijoje, bus baigiamoji pratybų dalis.“

„Sąjungininkai viską mato, stebi, amerikiečiai atsiųs papildomų lėktuvų (leidinys „Stars and Stripes“ pranešė, kad per „Zapad 2017“ JAV perims vadovavimą NATO oro policijos misijai Baltijos šalyse, – red.). Jie čia stiprina ir žvalgybinius pajėgumus – ne veltui dabar padaugėjo jų lėktuvų skrydžių regione.

Žinoma, niekas Rusijai nedraudžia rengti pratybų jos teritorijoje. Regione pratybų nebuvo jau ketverius metus, tad nieko čia netikėto. Nustebinti gali tik scenarijai, apie kuriuos žinoti dar negalime“, – 15min teigė D.Šlekys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Deividas Šlekys
Luko Balandžio / 15min nuotr./Deividas Šlekys

Jo teigimu, įvykiai Ukrainoje jau parodė, kad Rusija siunčia ne vien karius ir karinę techniką: „Rusija užsiima informaciniu, kibernetiniu karu. Tai, ką matysime rugsėjį – bėgiojančius kareivius Baltarusijoje ir Rusijoje, bus baigiamoji pratybų dalis.“

„Gali būti daug nekinetinių operacijų – politinės provokacijos, informacinės operacijos. VSD žiemą stengėsi įspėti Lietuvos žmones, kad šie būtų budrūs. Karinės pratybos šiais laikais nėra vien miške bėgiojantys kariai. Tai jau yra daugiasluoksniai procesai“, – svarstė D.Šlekys.

„Sunku įsivaizduoti, kad pratybos galėtų peraugti į ką nors rimtesnio, bet erdvės pigioms hibridinio karo operacijoms yra“, – sutiko G.Vitkus.

Paklaustas apie Lietuvos ketinimą siųsti stebėtojų į pratybas Baltarusijoje, D.Šlekys pastebėjo, kad „tai nėra kažkokia anomalija“, tačiau įspėjo apie galimas provokacijas.

„Kvietimai, viena vertus, gražu, bet svarbu, kad tai nebūtų kokios nors politinės provokacijos. Reiktų žiūrėti kolektyviai, NATO rėmuose, labiau veikti ne dvišaliu pagrindu. Juk suinteresuotos ir Latvija, ir Lenkija“, – kalbėjo D.Šlekys.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

07:07
23:25
00:49

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min