Sekite 15min Google
„Europa supranta: jei mūsų siena bus silpna, silpna bus ir Europa“, – sakė premjeras.
Kiek anksčiau ministras pirmininkas teigė, kad Latvijos reikalavimas dėl papildomo finansavimo yra pagrįstas Rusijos keliamų geopolitinių grėsmių poveikiu ES rytinio flango šalių ekonomikai.
Jis rėmėsi Europos Komisijos skaičiavimais, pagal kuriuos dėl geopolitinės grėsmės prie rytinės sienos esančiose šalyse infliacija buvo 3,7 procentinio punkto didesnė nei ES vidurkis, o vidutinis bendrojo vidaus produkto augimas 2022–2023 metais buvo 1,9 procentinio punkto mažesnis, nei prognozuota ES.
A.Kulbergo teigimu, vertinant šį poveikį per septynerių metų laikotarpį, Latvijos ekonomikos nuostoliai siekia beveik 7,43 mlrd. eurų. Todėl derybose Latvija prašo apie 7 mlrd. eurų papildomo finansavimo. Iš viso ES rytinio flango šalims prašoma 54 mlrd. eurų.
A.Kulbergas pabrėžė, kad prie Latvijos pozicijos prisijungė Lietuva ir Estija, paramą išreiškė Suomija, Lenkija ir Rumunija.
