„Nusiginklavimas, ypač branduolinis, be jokios abejonės būtų naudingas visoms šalims, bet jis negali vykti vienašališkai. Apie tai yra kalbėta ir Čikagos NATO viršūnių susitikime“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidentė.
„Vienašališkas nusiginklavimas būtų neatsakingas ir tai būtų labai neatsargu daryti, ypač matant, kokia yra Rusijos reakcija į tokius pasiūlymus“, – teigė D.Grybauskaitė.
Tai šalies vadovė sakė BNS paprašyta pakomentuoti JAV prezidento Baracko Obamos kalbą Berlyne. Vokietijos sostinėje Amerikos vadovas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gali užtikrinti savo ir sąjungininkų saugumą „trečdaliu sumažinusios dislokuotus strateginius branduolinius ginklus“, ir pranešė sieksiantis šiuo klausimu derybų su Rusija.
B.Obama taip pat teigė norintis susitarti su Rusija taktinių branduolinių ginklų, kurie mažesni ir mobilesni nei strateginiai, sumažinimo. Lietuvos pareigūnai yra sakę, kad Rusija tokį ginklą turi ir su Lietuva besiribojančiame Karaliaučiaus krašte. JAV jį dislokavusi keliose Europos šalyse.
Rusija santūriai sutiko B.Obamos trečiadienio pasiūlymus, ir pareiškė, kad Vašingtonas pirmiausiai turėtų atkreipti dėmesį į jos susirūpinimą dėl priešraketinės gynybos sistemų.
Prezidentės D.Grybauskaitės teigimu, Lietuva nesutiks, kad derybos dėl branduolinio nusiginklavimo vyktų priešraketinės gynybos Europoje sąskaita.
„Net jeigu toks nusiginklavimas vyktų ir derybos prasidėtų tarp JAV ir Rusijos, tai Lietuvos pozicija būtų labai aiški, kad šis nusiginklavimas negali vykti kitų strateginių projektų sąskaita, tame tarpe priešraketinės gynybos Europoje sąskaita“, – sakė prezidentė.
