Sekite 15min Google
Slėptuvė rasta miške netoli Berlyno ir Brandenburgo žemės ribos, praneša „Sueddeutsche Zeitung“. Teisėsaugininkai ją aptiko gavę operatyvinės informacijos. Žemėje užkastoje slėptuvėje buvo paslėpti pistoletai.
Ginklus paėmė, deaktyvavo ir padėjo atgal – laukė, kas ateis pasiimti
Vokietijos valdžia apie radinį viešai neskelbė, o tyrimą perėmė šalies valstybės saugumo ir kontržvalgybos institucijos, rašo „Spiegel“. Ginklai iš slėptuvės buvo paimti, sugadinti, kad jais būtų neįmanoma naudotis, ir padėti atgal. Po to kelis mėnesius slėptuvė buvo stebima, tačiau per tą laiką niekas ginklų pasiimti neatvyko.
Bylos tyrimui vadovauja Karlsrūhės prokuratūra, praneša leidinys. Iš teksto lieka neaišku, kodėl tyrimą atlieka teisėsaugos institucijos mieste, esančiame toli nuo Berlyno.
Žurnalistų teigimu, atliekamas tyrimas dėl „rengimosi sunkiam smurtiniam aktui, keliančiam grėsmę valstybei“. „Spiegel“ pažymi, kad įtariamasis šioje byloje jau sulaikytas Rumunijoje.
Kam ketino panaudoti ginklus
Bendrame žiniasklaidos pranešime teigiama, kad šioje šalyjebuvo sulaikytas vyras, įtariamas paslėpęs šiuos ginklus.
Vokietijos saugumo tarnybos įtaria, kad ginklai buvo skirti agentams, kuriems pavesta Rusijos vardu vykdyti vadinamąsias „kinetines operacijas“, pavyzdžiui, nužudymus.
Leidinio duomenimis, tyrėjai aiškinasi ryšį tarp šios slėptuvės ir Rusijos vykdomos diversijų kampanijos prieš Ukrainos tiekimo kelius.
Vokietijos federalinė prokuratūra leidinio informaciją komentuoti atsisakė.
Kas vyko iki tol
2024 metais Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Lenkijoje užsidegė siuntos, išsiųstos iš Lietuvos. Tyrimo išvadose teigiama, kad prie šių atakų prisidėjo Rusijos karinė žvalgyba (GRU).
Be to, 2026 m. rugpjūčio pradžioje Leipcigo oro uoste šalia Ukrainos lėktuvo su šaudmenimis buvo rastas nežinomos kilmės dronas su sprogstamąja medžiaga ir detonatoriumi. Vokietijos valdžia oficialiai priekaištų Rusijai dėl šio incidento nepareiškė. Šalies vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas užsiminė apie užsienio valstybių įsitraukimo galimybę, tačiau jų neįvardijo. JAV žvalgyba, kaip remdamasis šaltiniais rašė „The Wall Street Journal“, šį bepilotį orlaivį siejo su Rusijos valdžia.
2019 m. Rusijos specialiųjų tarnybų karininkas Vadimas Krasikovas Berlyne pistoletu nušovė čečėnų lauko vadą Zelimchaną Changošvilį, primena portalas „Agentstvo“. Iki šiol nežinoma, iš kur V.Krasikovas tuomet gavo ginklą. Vėliau žudiką per kalinių mainus Vladimiras Putinas susigrąžino į Rusiją.
Hibridinis karas
Vokietijoje auga susirūpinimas dėl to, ką Vakarų vyriausybės vadina hibridiniu karu.
Šį terminą Berlynas vartoja apibūdindamas priešiškus veiksmus, kurių negalima laikyti aiškiais kariniais išpuoliais. Prie tokių priešiškų veiksmų Vokietija priskiria, be kita ko, šnipinėjimą, padegimus ir sabotažą, kuriuos vykdo užsienio valstybės arba kurie vykdomi jų vardu.
Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV) jau kurį laiką perspėja, kad Rusija gali rengti išpuolius prieš gynybos pramonės vadovus, opozicijos veikėjus tremtyje ir Ukrainos rėmėjus.
Teigiama, kad įtariami pasikėsinimai nužudyti buvo nutaikyti į gynybos milžinės „Rheinmetall“ generalinį direktorių Arminą Pappergerį, taip pat dronų gamintojos „Donaustahl“ vadovą Stefaną Thumanną.
