Pažymėtina, kad paskutinis panašus incidentas įvyko praeitą savaitę. Reaguodamas į tai ministras pirmininkas pareiškė, kad Sofija iškvies Rusijos ambasadorių dėl išpuolių prieš laivus netoli Bulgarijos teritorinių vandenų.
Vienas iš jų – krovininis laivas „Chelsea 3“, priklausantis Ukrainos įmonei ir plaukiojantis su Maltos vėliava. Anot R.Radevo, užpuolimas įvykdytas antradienį, spalio 13 d., apie 01.30 val., maždaug už 18 jūrmylių (33 kilometrų) nuo Bulgarijos krantų, netoli Bialos miesto.
Įgulos nariai pranešė, kad buvo atakuoti trijų dronų. Visi jūreiviai išgyveno, juos pavyko išgelbėti.
Premjeras informavo ir apie dar vieną incidentą. Remiantis preliminariais duomenimis, buvo smogta dar vienam laivui, kuris nuskendo už 17 jūrmylių nuo Krapeco kaimo.
Bulgarijos valdžia kol kas neturi pakankamai įrodymų, kad dėl išpuolių oficialiai apkaltintų kurią nors konkrečią pusę.
„Mums trūksta svarių ir aiškių įrodymų, kad galėtume pareikšti kaltinimus kokiai nors konkrečiai pusei“, – pareiškė R.Radevas.
Tuo pačiu jis pažymėjo, kad, jo nuomone, ši situacija gali būti naudinga Rusijai.
„Logika sako, kad šios situacijos rezultatas yra naudingas Rusijos Federacijai“, – pridūrė Bulgarijos premjeras.
Ukrainos reakcija
Į atakas sureagavo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Jo teigimu, per jas nukentėjo Ukrainos ir Azerbaidžano piliečiai.
Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad šie incidentai liudija Maskvos panieką civilių gyventojų gyvybei ir laivybos saugumui Juodojoje jūroje.
Jis paragino tarptautinius partnerius sustiprinti spaudimą Rusijai, įvesti papildomas sankcijas ir imtis ryžtingų priemonių, kad ji būtų patraukta atsakomybėn ir būtų apsaugota laivybos laisvė.
„Juodoji jūra yra gyvybiškai svarbi pasaulinio maisto saugumo arterija. Rusija ją puola, siekdama paversti badą ginklu ir laikyti pasaulį įkaitu. Į tai būtina reaguoti ryžtingais veiksmais“, – išdėstė Ukrainos užsienio reikalų ministras.

