Penktadienį rotacinį pirmininkavimą 27 šalis vienijančiam blokui perims Ispanija, kuri prie jo vairo stovės drauge su pirmuoju ES prezidentu Hermanu Van Rompuy.
Tačiau Ispanijos vyriausybės vadovas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero, H.Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso stumdosi dėl vietos prie Bendrijos vadovų stalo, o tokia situacija, kaip teigia kritikai, kelia grėsmę, kad bloko vadovybė bus labiau panaši į mitologinę devyngalvę hidrą, o ne į hibridinį darinį.
„Tiesą sakant, nauja sistema nėra mažiau paini ir daugiabriaunė nei ankstesnė“, – sakė analitikas Antonio Missiroli iš Briuselyje įsikūrusio Europos politikos centro, įspėdamas apie „hibridinės sistemos situaciją“.
„Nebus lengva priversti ją dirbti“, – pridūrė jis.
H.Van Rompuy postas buvo sukurtas pagal ES Lisabonos sutartį, kutrioje taip pat numatytos užsienio politikos ir saugumo vadovo pareigos – jos Bendrijos valstybių sprendimu atiteko britų baronienei Catherine Ashton.
Nors smarkiai išliaupsinta reformų sutartis turėjo atsakyti į garsųjį buvusio Amerikos valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio klausimą: „Kam turiu skambinti, jei noriu paskambinti Europai?“, atrodo, kad dabar ES telefonų knyga tapo dar storesnė.
Ankstesnė sistema, kai valstybės narės rotaciniu principu pusmetį pirmininkauja blokui, išliko, tačiau ES valstybių vadovų ir užsienio reikalų ministrų susitikimams dabar vadovaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas H.Van Rompuy ir aukštoji įgaliotinė užsienio ir saugumo reikalams C.Ashton.Nauja sistema nėra mažiau paini ir daugiabriaunė nei ankstesnė. Nebus lengva priversti ją dirbti.
„Didelis Lisabonos sutarties trūkumas yra tai, kad joje išsaugomas rotacinis pirmininkavimas Bendrijai“, – sakė vienas iš Europos Parlamento Žaliųjų–Europos laisvojo aljanso frakcijos pirmininkų Danielis Cohn–Benditas.
Šio mėnesio pradžioje ES prezidento postą užėmęs buvęs Belgijos premjeras H.Van Rompuy pagal pasiektą vadinamąjį džentelmenų susitarimą stengėsi neužgauti Švedijos ambicijų ir nesikišti į jos, kaip blokui pirmininkaujančios šalies, prerogatyvas.
Stokholmas Naujaisiais metais pirmininkavimą Bendrijai perleis Madridui, tačiau jau dabar atrodo, kad H.Van Rompuy neprieštarauja suteikti Ispanijai daugiau laisvės veikti.
J.L.R.Zapatero pastangomis Ispanijoje įvyks keli itin reikšmingi viršūnių susitikimai, pavyzdžiui, ES ir JAV viršūnių susitikimas, kuriame dalyvaus prezidentas Barackas Obama, taip pat susitikimai su Lotynų Amerikos valstybėmis, Viduržemio jūros sąjunga bei ES ir Maroko viršūnių susitikimas.
„Mes sudarėme džentelmenų susitarimą, – sakė Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas (Migelis Anchelis Moratinosas). – Ponas Van Rompuy pirmininkaus susitikimams, bet ponas Zapatero bus greta jo ir atliks svarbų vaidmenį“.
„Tarp pirmininkaujančios Ispanijos, (Europos Vadovų) tarybos prezidento ir aukštosios įgaliotinės nebus jokios konkurencijos, jie papildys vienas kitą“, – pridūrė Ispanijos diplomatijos vadovas.
Ispanija pasiūlys Bendrijos užsienio politikos vadovei C.Ashton savo patirtį sprendžiant jos plačios kompetencijos uždavinius, susijusius su Artimaisiais Rytais, Lotynų Amerika, Šiaurės Afrika ir Viduržemio jūros regionu.
ES vykdomajai institucijai vadovaujantis J.M.Barroso, padrąsintas neseno ES valstybių narių sprendimo paskirti jį dar vienai penkerių metų kadencijai, sieks užsitikrinti sau reikšmingesnį vaidmenį.
Tiesą sakant, buvęs Portugalijos vyriausybės vadovas gali būti laikomas „didžiausiu laimėtoju“ naujame ES konkurenciniame žaidime, sakė vienas diplomatas, pageidavęs neskelbti savo pavardės.
J.M.Barroso, penkerius metus sutikinėjęs pasaulio lyderius Europos Komisijos būstinėje Briuselio centre ar bendraudamas su jais užsienio kelionių metu, neabejotinai turi didesnį tarptautinį autoritetą nei H.Van Rompuy ir C.Ashton kartu sudėjus.
„Naujoji institucinė struktūra pradės veikti ne iš karto. Dar daugiau laiko reikės, kad nusistovėtų nauja pusiausvyra“, – sakė analitikas A.Missiroli.
Nederėtų pamiršti ir Europos Parlamento – vienintelės tiesiogiai renkamos Bendrijos institucijos.
Savo kreipimesi besibaigiančių metų proga Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas pasidžiaugė, kad įsigaliojo Lisabonos sutartis, kuria padidintas ES įstatymų leidžiamosios institucijos vaidmuo ir sumažintas nacionalinių veto skaičius Europos politikos formavimo srityje.
