Trys ketvirtadaliai vokiečių teigia ir toliau matantys didelį skirtumą tarp dviejų šalies dalių.
Net po 22 metų vienybės kas penktas vakarų vokietis dar niekada nebuvo Rytų Vokietijoje. Pastarosios Vokietijos dalies gyventojai mažiau atitolę nuo vakariečių. Iš jų tik 9 procentai niekada nebuvo Vakarų Vokietijoje. Tokią apklausą skelbia laikraštis „Bild“.
Skelbiama, kad net ieškodami gyvenimo partnerio vakarinės dalies gyventojai yra labiau atitolę nuo rytinės valstybės dalies. Tik 67 procentai „vakariečių“ galėtų save įsivaizduoti tuokiantis su kažkuo iš rytinės Vokietijos dalies. Rytinės Vokietijos gyventojai nusiteikę optimistiškiau – 78 procentai mielai susituoktų su „wessis“.
Teigiama, kad nepaisant prabėgusių 22-ejų laisvės metų, tarp senų ir naujų Vokietijos federacinių žemių matomi akivaizdūs mentaliteto skirtumai. Tuo įsitikinę 74 procentai apklaustųjų. Šie žmonės esą turi tam tikras charakteristikas. Pinigų mėgėjas – 36 procentai taip įvardija Vakarų Vokietijoje gyvenančius vokiečius ir tik 17 procentų taip mano apie Rytų Vokietijos gyventojus. Daugiau kaip trečdalis vakariečių rytų vokiečius vadina „nepatenkintais“ ir „pavydžiais“.
Šventųjų sala
Tagespiegel.de nuomonių skiltyje rašoma, kad daugumai vokiečių spalio 3-ioji visų pirma ne darbo diena, su šia diena siejama euforija dėl laisvės, kuri, deja, jau paskendusi istorijoje. „Euforija finansų krizės apogėjaus metu, atrodo, dingo“, – skelbia tagespiegel.de.
Vertinant bendrai, paprastiems vokiečiams po susivienijimo sekasi gana gerai. Milijardams žmonių, kurie kenčia nuo bado, diktatūrų, karų, žemės drebėjimų, potvynių, vidury Europos esanti Vokietija atrodo tarsi šventųjų sala. Anot vokiečių spaudos, taip pat ir kitos šalys mano, kad Vokietija yra tvirtumo ir gerovės pavyzdys. Anot vokiečių spaudos, ši šalis taip pat turi problemų, tokių kaip integracija, itin žemas gimstamumas, energijos sistema, priežiūros išmokos, jiems skauda galvą dėl uždaromo Berlyno oro uosto ir kitų klausimų. Nepaisant to, dauguma europiečių norėtų turėti tik tiek problemų, kiek jų turi Vokietija.
Tagesspiegel.de teigimu, apgriuvusiame Europos žemyne ir Vokietija netrukus nebebus saugi šalis. Margos valstybės ateitis susiūta kone visą Europą apraizgiusiais sąjungos siūlais.
