Praėjus dvejiems metams po kosmonauto Jurijaus Gagarino istorinio pirmojo pilotuojamo kosminio skrydžio, 26-erių V.Tereškova startavo kosminiu laivu „Vostok 6“, tapdama šalies didvyre.
Ji iki šiol yra vienintelė moteris, skridusi į orbitą viena.
1962-ųjų balandį pareigūnai kandidačių šiam skrydžiui ratą sumažino iki penkių. Per itin slaptą procesą jie atrinko dvi inžinieres, mokytoją, mašininkę ir vieną gamyklos darbininkę, atlikusią 90 šuolių su parašiutu – V.Tereškovą.
Po septynis mėnesiu trukusių intensyvių mokymų jie pasirinko V.Tereškovą – užaugusią valstiečių šeimoje, vadavusią komjaunimo kuopelei savo tekstilės fabrike istoriniame Jaroslavlio mieste, esančiame už maždaug 280 kilometrų nuo Maskvos.
V.Tereškovai nebuvo leista pasakoti apie planuojamą misiją netgi savo šeimos nariams, kurie apie jos žygdarbį sužinojo tik tuomet, kai Maskva apie jį paskelbė visam pasauliui.
Kai ji pakilo iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, tuo metu orbitoje jau dvi paras skriejo kitas kosminis laivas „Vostok 5“, pilotuojamas kosmonauto Valerijaus Bykovskio.
Per tris paras trukusią misiją V.Tereškova 48 kartus apskriejo Žemės rutulį. Pirmąją dieną ji susisiekė su V.Bykovskiu ir netgi jam padainavo. Vėliau jų pokalbis nutrūko, kai kosminiai laivai nutolo vienas nuo kito.
Per jos skrydį įvyko nemažai sutrikimų, apie kuriuos buvo viešai paskelbta tik po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
„Nepaprastąją padėtį pastebėjau pirmąją parą (orbitoje). Pranešiau Žemei“, – 76 metų veteranė sakė anksčiau šį mėnesį vykusioje spaudos konferencijoje netoli Maskvos esančiame Žvaigždžių miestelyje, kur įsikūręs Rusijos kosmonautų mokymo centras.
Pasak V.Tereškovos, buvo iškilęs pavojus, jog dėl programavimo klaidos jos kosminis laivas galėjo pradėti ne nusileidimo manevrą, o pakilti į aukštesnę orbitą.
Klaida buvo ištaisyta, tačiau tuometis Sovietų Sąjungos kosminės programos vyriausiasis konstruktorius Sergejus Koroliovas paprašė V.Tereškovos niekam nepasakoti apie tą incidentą.
„Ir aš 30 metų saugojau šią paslaptį“, – prisipažino ji.
Oficialioje ataskaitoje V.Tereškova rašė, kad skafandras spaudė jai koją, o šalmas slėgė pečius ir apibraižė galvą. Ji taip pat nurodė, kad skrydžio metu ją pykino.
Ši informacija taip pat nebuvo viešinama, nenorint aptemdyti pirmosios į kosmosą pakilusios moters triumfo.
V.Tereškovos nusileidimas taip pat kėlė rūpesčių skrydžių valdymo centrui. Jai sunkiai sekėsi nukreipti kosminį laivą tinkama kryptimi, o ryšys su Žeme nutrūko prieš pat prasidedant nusileidimo manevrui, vėliau atskleidė buvęs Sovietų Sąjungos generolas Nikolajus Kamaninas, kuris tuo metu vadovavo kosmoso sektoriui.
V.Tereškova katapultavosi iš savo kosminės kapsulės, atlikdama tuo metu įprastą manevrą, ir parašiutu nusileido Altajuje pietų Sibire.
Tačiau skrydžių valdymo centrui V.Tereškovos nusileidimo vieta nebuvo žinoma dar dvi valandas, kosminių laivų konstruktorius Borisas Čertokas rašė savo atsiminimuose.
Gelbėtojai ją galiausiai rado už dešimčių kilometrų nuo planuotos nusileidimo vietos.
Interviu V.Tereškova sakė, kad leidžiantis susitrenkė nosį į savo skafandro stiklą ir kad tą sumušimą jai teko užpudruoti per oficialias ceremonijas.
Antroji moteris į kosmosą pakilo tik 1982 metais – ja tapo sovietų kosmonautė Svetlana Savickaja. 1983 metais orbitoje pabuvojo amerikietė Sally Ride (Sali Raid).
Nuo to laiko kosminiuose skrydžiuose dalyvavo per 40 moterų iš Jungtinių Valstijų, tačiau tik viena rusė – Jelena Kondakova, kuri kilo į kosmosą 1994 ir 1997 metais.
Gydytoja Jelena Dobrokvašina 14 metų dalyvavo kosmonautų ruošimo programoje ir buvo parinkta dalyvauti moterų įgulos misijoje kartu su S.Savickaja, tačiau galiausiai jos kandidatūra buvo atmesta.
„Tikriausiai tai įvyko dėl vyrų šovinizmo“, – J.Dobrokvašina, dabar dirbanti Medicinos ir biologijos problemų institute, atliekančiame kosmonautų sveikatos tyrimus, sakė naujienų agentūrai AFP.
„Kai treniravomės Žvaigždžių miestelyje, kosmoso pramonės vadovų nuomonės išsiskyrė: vieni palaikė moteriškos įgulos projektą, kiti to sumanymo negalėjo pakęsti“, – pasakojo ji.
Šiuo metu Rusijos kosmonaute pretenduojanti tapti 36 metų Jelena Serova ruošiasi šešių mėnesių misijai Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), kurią planuojama surengti ateinančiais metais.
Kalbėdamasi su AFP, ji vadino V.Tereškovą „didvyriška asmenybe, šimtmečio moterimi“.
„Jeigu viskas bus gerai ir mano skrydis įvyks, tai bus signalas, padrąsinsiantis daugiau moterų išmėginti savo jėgas kosmose“, – sakė J.Serova.
Kaip ir J.Gagarinas, V.Tereškova į kosmosą skrido vienintelį kartą.
Po kelių mėnesių ji ištekėjo už kosmonauto Andrijano Nikolajevo. Jų santuoka „tikriausiai buvo naudinga politikai ir mokslui“, rašė generolas N.Kamaninas.
1964 metais ji pagimdė dukrą Jeleną. Vėliau sutuoktiniai išsiskyrė, o V.Tereškova ištekėjo antrą kartą.
Sovietų Sąjungoje užėmusi įvairius garbės postus, 76 metų V.Tereškova šiuo metu yra Valstybės Dūmos deputatė ir partijos „Vieningoji Rusija“ narė.
Tačiau V.Tereškova iki šiol trokšta nuotykių: anksčiau šį mėnesį ji sakė, kad būtų „pasiruošusi“ skristi į Marsą – netgi be galimybės grįžti į Žemę.
uzsienis@bns.lt, +370 5 205 8525 – Užsienio naujienų skyrius
