2022 metų rugsėjo 16 dieną mirus 22 metų Irano kurdei M. Amini, kuri buvo suimta už tai, kad tariamai pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą, prasidėjo kelis mėnesius trukę protestai, kurių metu, be kita ko, buvo raginama panaikinti Irano islamo sistemą.
Protestai, nepaisant pavienių protrūkių, šiuo metu iš esmės yra nurimę. Jungtinių Tautų teigimu, per juos tūkstančiai žmonių buvo sulaikyti, o šimtus žmonių saugumo pajėgos nušovė, sako aktyvistai.
Tačiau už Irano ribų veikiantys aktyvistai teigia, kad pareigūnai puikiai supranta, jog šios metinės gali paskatinti naujus protestus, ir priduria, kad saugumo pajėgos sustiprino represijas, kad nepasikartotų praėjusio rudens įvykiai.
Tarp šį mėnesį sulaikytų asmenų buvo ir garsus dainininkas Mehdi Yarrahi (Mehdis Jarahis), į teisėsaugos akiratį pakliuvęs po to, kai išleido dainą, kurioje ragino moteris nusiimti galvos apdangalus, taip prieštaraujant įstatymams.
Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūros (HRANA) duomenimis, 11 moterų teisių gynėjų buvo sulaikyti Gilano provincijoje, kuri praėjusiais metais buvo tapusi viena iš protestų židinių.
Tuo tarpu „Amnesty International“ teigė, kad per susidorojimą su judėjimu žuvusiųjų šeimų nariai buvo savavališkai areštuoti ir sulaikyti, siekiant nutildyti aukų artimuosius.
„Šie areštai yra akivaizdus Irano pareigūnų bandymas įvaryti baimę gyventojams prieš artėjančias metines ir atgrasyti nuo naujų protestų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Niujorke įsikūrusio Irano žmogaus teisių centro (CHRI) vadovas Hadi Ghaemi (Hadis Gaemis).
„Irano valdžios žiaurumui nėra ribų“
„Amnesty International“ ataskaitoje teigiama, kad per represijas visoje šalyje žuvusių aukų šeimos pastaraisiais mėnesiais patyrė žiaurius tardymus, savavališkus areštus ir sulaikymus, neteisingą baudžiamąjį persekiojimą ir nuosprendžius.
„Irano valdžios žiaurumui nėra ribų“, – teigė „Amnesty International“ direktorės pavaduotoja Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai Diana Eltahawy (Diana Eltahavi), kaltindama Irano pareigūnus bandymu nuslėpti savo nusikaltimus.
Sekmadienį saugumo pajėgos sulaikė tris artimus dvidešimtkelerių Hananeh Kia (Hananės Kijos), kurią saugumo pajėgos nušovė protestų pradžioje 2022-ųjų rugsėjį, šeimos narius, įskaitant motiną, pranešė HRANA ir teisių gynimo grupė „Hengaw“.
CHRI teigė, kad vos per aštuonias šio mėnesio dienas Irane buvo iškviestas į teismą arba sulaikytas 21 aukų šeimos narys.
Jungtinėse Valstijose įsikūrusios teisių gynimo grupės „Abdorrahman Boroumand Center“ vykdomoji direktorė Roya Boroumand (Roja Borumand) teigė, kad „į aukų šeimų narius taikomasi gana sistemingai“.
„Jie buvo sulaikomi, ne kartą kviečiami apklausai arba jų namuose buvo daromos kratos“, – sakė ji ir pridūrė, kad jiems buvo daromas spaudimas nieko neskelbti socialiniuose tinkluose, neiti į minėjimus ir nekalbėti.
Protestai sulaužė tabu, kurie islamo respublikoje vyrauja nuo 1979-ųjų, kai žlugo šacho valdžia, o gatvės protestų metu moterys nusiėmė galvos apdangalus ir skandavo šūkius prieš Irano aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei (Ali Chamenėjų).
Atskiroje ataskaitoje „Amnesty International“ teigė, kad Irane vėl imtasi griežtesnių priemonių prieš galvos apdangalų nedėvinčias moteris: sustiprintas patruliavimas, įrengtos stebėjimo kameros, padedančios identifikuoti net automobiliuose sėdinčias moteris. Socialiniuose tinkluose paskelbti vaizdai rodo, kad kai kurios moterys vis dėlto ir toliau nepaklūsta.
„Žudymo mašina“
Tuo tarpu Norvegijoje įsikūrusi organizacija „Iran Human Rights“ (IHR) teigia, kad šiais metais Irane mirties bausmė įvykdyta 486 žmonėms, o mirties bausme siekiama „sukelti baimę visuomenėje ir užkirsti kelią naujiems protestams“.
Su protestais susijusiose bylose mirties bausmė buvo įvykdyta septyniems žmonėms, ir tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą. Dauguma pakartųjų buvo nuteisti už narkotikus ir žmogžudystes ir yra „nebrangios Islamo respublikos žudymo mašinos aukos“, sako IHR.
CHRI duomenimis, rugpjūčio 22 dieną Teherane saugumo agentai sulaikė Mashallah Karami (Mašalą Karamį), sausį pakarto protestuotojo Mohammado Mehdi Karami (Mohamado Mehdžio Karamio) tėvą.
Taip pat gauta pranešimų apie areštus kurdų gyvenamoje vakarinėje Irano teritorijoje, iš kurios kilusi M. Amini ir kurioje vyko pirmieji protestai.
Už Irano ribų įsikūrusi kurdų organizacija „Hengaw“ teigė, kad Saro Mostajeris (Saras Mostadžeris), kuris yra vienos iš jos valdybos narių Jilos Mostajer (Džilos Mostadžer) brolis, buvo sulaikytas M. Amini gimtajame Sakezo mieste ir išvežtas į nežinomą vietą.
R. Boroumand sakė, kad koordinuotomis represijomis „siekiama užkirsti kelią naujienų, vaizdo įrašų ir nuotraukų apie aukas, minėjimus ir kitus susibūrimus platinimui ir išvengti naujos visuomenės mobilizacijos Irane ir už jo ribų“.
H. Ghaemi įspėjo, kad tarptautinės bendruomenės tyla dėl susidorojimo gali uždegti „žalią šviesą valstybės saugumo aparatui toliau slopinti pilietinę visuomenę“.
