Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti susitikimo saugumą. Taip pat norima pademonstruoti šalies galią ir pabrėžti Turkijos įsipareigojimą NATO, nors ši valstybė dažnai vaizduojama kaip aljanso atskalūnė.
Liepos 7–8 dienomis Turkijos sostinėje tikimasi sulaukti visų 32 valstybių narių lyderių. Tarp jų bus ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), kurio grasinimai pasitraukti iš NATO ir sumažinti amerikiečių karių skaičių sukėlė neaiškumų dėl Aljanso ateities.
Turkija taip pat pristatė naują VIP oro uostą, įrengtą buvusiame kariniame aerodrome, specialiai NATO lyderiams priimti.
Sąjungininkai sieks vienybės
Ankaroje vyksiančiame susitikime NATO narės turėtų aptarti gynybos finansavimo klausimus ir besikeičiantį JAV vaidmenį Aljanse.
Pagrindinė darbotvarkė bus skirta vienybei, D. Trumpui kritikavus sąjungininkus dėl nepakankamos paramos JAV vadovaujamam karui Irane ir pastangoms vėl atidaryti Hormuzo sąsiaurį.
„Svarbus susitikimo aspektas – kiek per viršūnių susitikimą pavyks išgydyti ar sumažinti atskirtį tarp JAV ir Europos“, – teigė buvęs Turkijos ambasadorius prie NATO ir Ankaros politikos centro saugumo analitikas Fatihas Ceylanas (Fatihas Džeilanas).
„Stebuklų tikėtis nereikėtų, tačiau jei pavyks suderinti idėjas, pabrėžiančias NATO svarbą, tai turėtų būti laikoma sėkme“, – teigė jis.
Turkijos, kaip šeimininkės, vaidmuo, regis, padėjo užsitikrinti D. Trumpo dalyvavimą, nes šis palaiko glaudžius ryšius su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu).
„Na, jei ne tas faktas, kad susitikimą Turkijoje rengia prezidentas Erdoganas, nemanau, kad būčiau ten vykęs“, – sakė jis žurnalistams po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte (Marku Riute) Baltuosiuose rūmuose.
Turkija NATO dažnai veikė savarankiškai
Prieš susitikimą R. T. Erdoganas apibūdino Turkiją kaip patikimą sąjungininkę, kuri nuosekliai prisiima atsakomybę pietrytiniame NATO flange ir toliau vaidins svarbų vaidmenį Aljanse. Jis teigė, kad jo šalis siekia, jog Ankaros viršūnių susitikimas „taptų atskaitos tašku NATO istorijoje“.
Nuo 1952 metų NATO priklausanti Turkija turi antrą pagal dydį Aljanso kariuomenę po JAV, sparčiai augančią gynybos pramonę ir užima strategiškai svarbią vietą Europos, Artimųjų Rytų, Juodosios jūros ir Kaukazo sankirtoje.
Visgi šalis dažnai veikė savarankiškai, erzindama sąjungininkus atsisakymu prisijungti prie sankcijų Rusijai, įsitraukdama į ginčus su Graikija ir įsigydama rusiškas oro gynybos sistemas – tai lėmė jos pašalinimą iš JAV vadovaujamos F-35 programos 2019 metais.
Turkija taip pat vilkino Suomijos ir Švedijos narystę NATO, kol užsitikrino nuolaidas dėl bendradarbiavimo kovos su terorizmu srityje bei ginklų eksporto apribojimų panaikinimo. Be to, ji blokavo NATO vadovų Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fogo Rasmuseno) 2009 metais ir M. Rutte 2024 metais paskyrimus, kol buvo įvykdyti kiti reikalavimai.
Tačiau Turkijos savarankiškumas leido jai atlikti tarpininkės vaidmenį – nuo 2022 metais tarp Ukrainos ir Rusijos suderėto susitarimo dėl grūdų gabenimo per Juodąją jūrą iki paramos neseniai vykusioms iniciatyvoms, kuriomis siekiama užbaigti karą Irane.
Ankara taip pat kartais nusivildavo savo NATO sąjungininkėmis, ypač dėl to, ką laikė Aljanso solidarumo stoka per 2016 metų nesėkmingą perversmą ir ginklų pardavimo apribojimus, įvestus Turkijai po jos intervencijos Sirijoje.
Ankaroje įsikūrusio „SETA“ analitinio centro ekspertas Muratas Aslanas teigė, kad Turkija išmoko „žaisti viena“ dėl audringų santykių su JAV ir Europa, pridurdamas, kad Europa dabar taip pat kalba apie „strateginį savarankiškumą“ nuo JAV.
Pasak jo, Turkija gali padėti NATO įveikti JAV ir Europos įtampą, parodydama, kaip subalansuoti nepriklausomybę su įsipareigojimais Aljansui.
Ankara vėl krypsta į Vakarus
Visgi pastaruoju metu Turkija priartėjo prie NATO, kurios svarbą pabrėžė karas Irane, kai Aljanso oro gynybos sistemos perėmė keturias iš Irano į Turkijos teritoriją paleistas raketas.
Likus kelioms savaitėms iki susitikimo, Italija ir Vokietija dislokavo oro gynybos sistemas, padedančias Turkijai reaguoti į išaugusias grėsmes.
„Turkija nori išsiskirti kaip užsienio politikos veikėja, nepriklausoma nuo NATO ir Vakarų“, – savo pranešime rašė rizikos vertinimo bendrovės „Verisk Maplecroft“ vyriausiasis Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos analitikas Hamishas Kinnearas (Hemišas Kinearas).
„Nors Turkija neatsisako savo balansavimo politikos, ji krypsta arčiau Vakarų, pirmiausia dėl NATO“, – teigė jis.
Institucijos įveda griežtas saugumo priemones
Ankaroje bus įvesti griežti patekimo apribojimai keliose pagrindinėse miesto arterijose, aplink oro uostus, prezidentūros kompleksą, kuriame vyks susitikimas, ir delegacijas priimančius viešbučius. Tai smarkiai sutrikdys beveik 6 mln. gyventojų turinčio miesto gyvenimą.
Ruošdamasis susitikimui, R. T. Erdoganas pristatė naują oro uostą, kuris iš buvusio karinio aerodromo buvo paverstas moderniu objektu su išplėstais kilimo ir tūpimo takais. Pareigūnų teigimu, naujasis Ankaros oro uostas po susitikimo liks VIP oro uostu ir nebus skirtas plačiajai visuomenei.
Laikraštis „Cumhuriyet“ pranešė, kad namų fasadai palei kelią iš naujojo oro uosto buvo nudažyti vykdant miesto gražinimo darbus.
Turkijos sostinė, turinti teroristinių išpuolių istoriją, yra pratusi prie griežto saugumo, tačiau su NATO susitikimu susijusios priemonės atrodo viršijančios įprastą praktiką.
Institucijos taip pat uždraudė demonstracijas, koncertus ir išleistuves susitikimo metu, o nebūtini valstybės tarnautojai buvo išleisti atostogų, kad būtų sumažintas eismas.
Saugumo pajėgos sulaikė daugiau nei 200 žmonių, įtariamų ryšiais su ekstremistinėmis grupuotėmis, įskaitant „Islamo valstybę“, pranešė pareigūnai. Žiniasklaidos duomenimis, tarp sulaikytųjų yra keletas aktyvistų, teisininkų ir vienas akademikas.
Tuo tarpu Turkijos teismas užblokavo prieigą prie NATO ir viršūnių susitikimą kritikuojančių svetainių saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais, pranešė Turkijoje uždraustas svetaines stebinti organizacija „Engelli Web“.
Keliems Turkijos opozicinės žiniasklaidos žurnalistams buvo atsisakyta suteikti akreditaciją nušviesti susitikimą, o tai sukėlė žiniasklaidos teisių gynimo grupių pasipiktinimą.
„Organizacijos istorijoje dar niekada nematėme tokių griežtų ir dusinančių saugumo priemonių priimančiajame mieste, kokias matome šį kartą Ankaroje“, – rašė buvęs Turkijos ambasadorius ir pagrindinės opozicinės partijos įstatymų leidėjas Namikas Tanas.
Asmeninė trenerė Selin Karakoc (Selin Karakodž) sakė lengviau atsikvėpusi, kai sužinojo, kad jos vestuvės liepos 5 dieną vyks likus vos kelioms dienoms iki apribojimų pradžios.
„Mūsų vestuvės gali būti vienos paskutinių Ankaroje tą savaitę“, – pajuokavo ji.
