Pagrindinis klausimas – kiek žmonių Donecke ir Luhanske, kur ginkluoti separatistai užėmė daugybę valstybės institucijų pastatų ir paskelbę nepriklausomas respublikas bando įtvirtinti savo valdžią, išvis galės balsuoti.
Nemažai rinkimų apylinkių būstinių buvo užpultos, pareigūnai pagrobti ar nužudyti, o kai kurios rinkimų komisijos išsibėgiojo, nes išsigando separatistų. Sukilėliai taip pat užgrobė nemažai rinkėjų sąrašų ir antspaudų, kuriais patvirtinami balsavimo rezultatai. Donecko separatistų lyderis Denisas Pušilinas tvirtina, kad doneckiečiai negali balsuoti už „kaimyninės valstybės“ prezidentą.
Vis dėlto Ukrainos valdžia tvirtina padarysianti viską, kad visos balsavimo apylinkės veiktų, net jei ir ne visos savo įprastose vietose. Tačiau jei ir pavyks, dauguma jų veiks tik simboliškai, nes daugelis rinkėjų greičiausiai negalės iki jų ateiti.
Luhansko srities rinkimų komisijos pirmininkas Vladimiras Nesmijanovas sakė, kad šiaurėje esančiame Bilovodske rinkimams reikalingos medžiagos nepavyko pristatyti į 86 iš 197 rinkimų apylinkių. Separatistai jį perspėjo, kad jei bandys tą padaryti, jie „jo lauks“ – tai reiškia, kad komisijos pirmininkas gali būti pagrobtas, sumuštas ar netgi dar blogiau.
Donecke sukilėliai nutraukė ukrainietiškų kanalų transliaciją ir vietoje jos transliuoja Rusijos televizijas. Taigi rinkėjai negali sekti rinkimų debatų ir naujienų. Dėl to, sako vietinis analitikas Oleksandras Kliuževas, jo seneliai „gyvena alternatyvioje tikrovėje“.
Donecko ir Luhansko srityse nevyksta jokia rinkiminė kampanija, o gatvėse kabo tik dviejų kandidatų plakatai, kurių vieną iškėlė Viktoro Janukovyčiaus partija.
Beveik niekas neturi kabelinės televizijos, o Donecke sukilėliai nutraukė ukrainietiškų kanalų transliaciją ir vietoje jos transliuoja Rusijos televizijas. Taigi rinkėjai negali sekti rinkimų debatų ir naujienų. Dėl to, sako vietinis analitikas Oleksandras Kliuževas, jo seneliai „gyvena alternatyvioje tikrovėje“.
Yra ir dar viena problema. Net ir norintieji balsuoti šiose dviejose srityse, kur gyvena 6,5 mln. žmonių (15 proc. visos Ukrainos gyventojų), mano, kad nė vienas iš kandidatų nėra jiems priimtinas. Be to, netrūksta ir painiavos.
Nemažai rinkėjų, kurie prieš dvi savaites balsavo „Taip“ „referendumuose“ dėl Donecko ir Luhansko nepriklausomybės, ketina balsuoti ir šį sekmadienį. Taip gali būti todėl, kad gegužės 11-ąją jie manė išreiškiantys valią dėl autonomijos, o ne atsiskyrimo nuo Ukrainos.
Prieš rinkimus rytų Ukraina jaučiasi taip, tarsi artėtų prie lemiamo posūkio taško, tačiau vis dar sunku pasakyti, į kurią pusę ji pasuks. Donecko maištininkų vadas, užsibarikadavęs Slovjanske, neseniai pasiskundė, kad jo žinioje mažiau nei tūkstantis vyrų ir trūksta savanorių.
Visame regione vis daugiau gyventojų jaučiasi pavargę nuo tokio užsitęsusio nestabilumo. Vienas iš tokių žmonių – turtingiausias Ukrainos oligarchas Rinatas Achmetovas, kuris gyvena Donecke, o jam dirba, kaip kalbama, 300 tūkst. žmonių.
Anksčiau jis stengėsi išlikti neutralus, tačiau pastarosiomis savaitėmis griežtai pasisakė prieš separatistus, kurie bando priversti mokėti jiems mokesčius. Savo darbuotojams jis liepė antradienį išeiti į gatves ir parodyti jam paramą, tačiau rezultatai buvo pusėtini.
17-metė mokinė Nastia išreiškia vyraujančias nuotaikas sakydama, kad jai „jau įgriso“ viskas, kad ji nepalaiko nei Ukrainos vyriausybės, nei separatistų, o tik nori, kad „nebūtų karo“.
