Anot tyrėjų, pastaraisiais metais vyriausybės visame pasaulyje vis labiau stengiasi manipuliuoti informacija socialiniuose tinkluose.
„Freedom House“ vertino 65 šalių interneto ir skaitmeninės žiniasklaidos laisvę, remdamasi su tarptautiniais ekspertais parengta metodologija. Tyrimu, kuris apima 87 proc. pasaulio interneto vartotojų, kasmet vertinami vyriausybių politikos ir praktikos pasiekimai ir nuosmukiai.
Padėtis Lietuvoje, Latvijoje, Skandinavijos šalyse ir daugelyje Vidurio Europos valstybių šioje ataskaitoje neapžvelgiama.
Prieš daugiau nei dešimtmetį Kinijos ir Rusijos režimai pirmieji ėmėsi slaptų metodų siekiant iškreipti internetines diskusijas ir nutildyti jiems nepalankią nuomonę. Pastaruoju metu šios praktikos išplito visame pasaulyje.
Tokios vyriausybių inicijuojamos intervencijos kelią didžiulę grėsmę interneto, kaip laisvę suteikiančios technologijos, idėjai.
Tokios vyriausybių inicijuojamos intervencijos kelią didžiulę grėsmę interneto, kaip laisvę suteikiančios technologijos, idėjai.
„Freedom House“ tyrėjų teigimu, manipuliacija internetiniu turiniu – viena iš priežasčių, kodėl jau septintus metus iš eilės pasaulyje mažėja interneto laisvės lygis. Taip pat padaugėjo mobiliojo interneto paslaugos trukdžių ir fizinių bei techninių žmogaus teisių gynėjų ar nepriklausomos žiniasklaidos priemonių užpuolimų.
Pusėje iš 65 „Freedom House“ vertintų šalių interneto laisvės lygis sumažėjo. Situacija pagerėjo 13-oje valstybių, tačiau daugumoje jų pagerėjimas nėra ženklus.
Bandoma paveikti ir užsienį
Mažiau nei ketvirtadalis interneto vartotojų gyvena šalyse, kuriose internetas laikomas laisvu. Tai reiškia, kad šiose valstybėse nėra didelių kliūčių naudotis internetu, neegzistuoja griežti turinio apribojimai ar rimti vartotojų teisių pažeidimai, pavyzdžiui, nekontroliuojamas stebėjimas ar bausmės už įstatymams neprieštaraujančius pasisakymus.
Melagingų naujienų (angl. fake news) platinimas, automatinių paskyrų (botų) naudojimas ir kiti manipuliacijų metodai JAV sulaukė didelio dėmesio.
Nors šalies internetinė aplinka iš esmės išliko laisva, situaciją apsunkino melagingi naujienų straipsniai, nesantaikos kurstymas ir agresyvus daugybės žurnalistų puolimas. Tai vyko ir prieš, ir pasibaigus prezidento rinkimų kampanijai.
Manipuliacijos ir dezinformacijos taktikos buvo pasitelkiamos ne tik JAV, bet ir dar 17-oje šalių. Nors kai kurios vyriausybės bandė išplėsti įtaką užsienyje, pavyzdžiui, Rusija skleidė dezinformaciją JAV ir Europoje, dauguma atvejų metodai buvo pasitelkiami siekiant išlaikyti valdžią šalies viduje.
Venesuela, Filipinai ir Turkija patenka tarp 30 šalių, kuriose vyriausybės pasitelkia „nuomonės formuotojus“ tam, kad jie skleistų vyriausybės pažiūras ir priešintųsi vyriausybės kritikams socialiniuose tinkluose.
Priešingai nei tiesioginius cenzūros metodus, pavyzdžiui, internetinių svetainių blokavimą ar areštus dėl veiklos internente, internetinio turinio manipuliacijas sunkiau aptikti ir su jomis kovoti.
Tyrėjai teigia, kad didžiausias interneto laisvės lygis yra Estijoje ir Islandijoje. Abiejų šių šalių taškai yra nepasikeitę nuo 2016 metų tyrimo. Toliau sąraše yra Kanada, Vokietija, Australija ir Jungtinės Valstijos.
Tuo tarpu Kinija trečius metus iš eilės pripažinta didžiausia interneto laisvės varžytoja pasaulyje. Paskutiniame septintuke dar yra Sirija, Etiopija, Iranas, Kuba, Uzbekistanas ir Vietnamas.
