Dabar populiaru
Publikuota: 2017 balandžio 15d. 23:09

Prieš sekmadienio referendumą – susiskaldžiusi Turkija

Recepo Tayyipo Erdogano plakatas Stambule
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Recepo Tayyipo Erdogano plakatas Stambule

Nežinia, kaip baigsis sekmadienį vyksiantis Turkijos konstitucinis referendumas, bet jau aišku, kad jis stipriai suskaldė šalį. Referendumo šalininkai sako, kad jis į valstybę atneš stabilumo. Priešininkai nuogąstauja, kad jis Turkiją gali nuvesti į diktatūrą, kurioje viską lemtų vienas žmogus – dabartinis šalies prezidentas Recepas Tayipas Erdoganas, rašo „Time“.

Turkijos piliečiai spręs, ar pritarti Konstitucijos pakeitimams, kurie parlamentinę sistemą pakeistų prezidentine, panaikindami ministro pirmininko pareigybę ir jo galias perduodami prezidentui.

R.Erdoganas, kuris kviečia balsuoti „taip“, sako, kad po referendumo šalyje įsigalėtų „turkiško stiliaus“ prezidentinė sistema, kurioje vyriausybės taptų stipresnėmis, valstybė – efektyvesne, o šalis suklestėtų.

Jei Turkijos rinkėjai pritars siūlomoms pataisoms, prezidentas įgis galią skirti ministrus, svarbiausius valstybės pareigūnus bei pusę aukščiausio šalies teismo teisėjų. Be to, jis galės skelbti nepaprastąją padėtį ir leisti įsakymus.

Kritikai teigia, kad R.Erdoganas, kuris Turkijos prezidento arba ministro pirmininko pareigas eina nuo 2003 m., pritarus pataisoms galės valdyti iki 2029 m. o gal ir ilgiau. Be to, jie nuogąstauja, kad valdžių atskyrimo principas naujoje sistemoje nėra aiškiai apibrėžtas.

Rinkėjų apklausos rodo, kad pataisų šalininkų ir priešininkų valstybėje esama maždaug tiek pat. Ekspertai teigia, kad kova bus atkakli, o prognozuoti rezultato neįmanoma.

„Scanpix“/AP nuotr./Angela Merkel ir Recepas Tayyipas Erdoganas
„Scanpix“/AP nuotr./Angela Merkel ir Recepas Tayyipas Erdoganas

Pastaruoju metu Turkijai teko susidurti su įvairiais sukrėtimais: teroro aktų serija, atsinaujinusiais susirėmimais tarp šalies armijos ir kurdų sukilėlių bei nepasisekusio karinio perversmo liepą, po kurio šalyje buvo įvesta nepaprastoji padėtis.

Po bandymo atlikti perversmą šalies vyriausybė ėmėsi veiksmų prieš JAV gyvenančio musulmonų šventiko Fethullah Guleno, kurį Turkija apkaltino perversmo organizavimu, šalininkus bei kitus vyriausybės priešininkus. Maždaug 100 tūkst. žmonių, tarp jų teisėjai ir mokytojai, prarado darbus, o daugiau negu 40 tūkst. žmonių, tarp jų žurnalistai ir opozicijos politikai, buvo areštuoti. Šimtai žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų buvo uždarytos.

Po pilietinio karo Sirijoje į šalį pateko daugiau negu 3 milijonai pabėgėlių. Turkija pasiuntė savo karius į Siriją, kad padėtų Sirijos sukilėliams Turkijos-Sirijos pasienyje kovoti su Islamo valstybe.

Be to, Turkija vis labiau tolsta nuo Europos. Neseniai R.Erdoganas Nyderlandų ir Vokietijos politikus išvadino „naciais“ po to, kai šie neleido jo vyriausybės ministrams agituoti šiose valstybėse, siekiant patraukti emigrantų balsus.

63 metų R.Erdoganas 2003-2014 m. ėjo ministro pirmininko pareigas. 2014 m. jis buvo išrinktas prezidentu penkerių metų kadencijai. Nors pagal dabartinę Turkijos konstituciją prezidentas daug galių neturi, niekas neabejoja jo įtaka kitiems valdantiesiems, o pergalė referendume jam suteiktų ir faktinę galią.

R.Erdoganas yra ypač populiarus tarp konservatyvių ir religingų turkų, kurie jį mato kaip stiprų lyderį, kuris išdrįsta pasipriešinti Europai ir saugo Turkiją nuo teroro grėsmių bei perversmų. Daug kas mano, kad jis pagerino viešųjų paslaugų kokybę ir suteikė balsą musulmonams, į kuriuos neįsiklausydavo ankstesnės, sekuliarios vyriausybės.

R.Erdoganas savo oponentus ne kartą kaltino parama teroristams. Jis teigia, kad nauja sistema užbaigs nestabilių vyriausybių ir koalicijų laikotarpį, apsaugos šalį nuo perversmų.

Opozicija skundėsi nesąžiningai vykdoma kampanija: jos atstovai teigia, kad R.Erdogano šalininkai naudoja valstybės išteklius, užvaldydami skelbimų lentas ir televizijos bei radijo eterį. Didžiausia opozicinė partija teigia, kad referendumo priešininkai susilaukė grasinimų, smurto ir areštų. Į tai dėmesį atkreipė ir referendumą stebinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija.

Jei referendumas patvirtins reformas, jos pradės galioti nuo 2019 m., kuomet šalyje numatyti kiti rinkimai.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min