Sekite 15min Google
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent’as Nunezas pranešė, kad šeštadienį visoje šalyje demonstracijose dalyvavo apie 35 tūkst. žmonių ir surengti 136 vieši protesto renginiai. Ankstesnį šeštadienį protestuose dalyvavo apie 60 tūkst. žmonių, o renginių skaičius siekė 264.
Demonstracijos vyko Paryžiuje, Marselyje, Lione, Tulūzoje, Lilyje ir kituose miestuose. Pagrindiniai protestuotojų reikalavimai susiję su didesniu valstybės finansavimu švietimui, geresnėmis mokymosi sąlygomis, būsto prieinamumu ir pragyvenimo išlaidomis.
Prancūzijos valdžia saugumui užtikrinti mobilizavo apie 70 tūkst. policijos pareigūnų ir karių – 20 proc. daugiau nei įprastai. Tokios priemonės pasirinktos po praėjusį savaitgalį vykusių neramumų, per kuriuos buvo niokojamos ir plėšiamos parduotuvės.
Paryžiuje demonstrantai žygiavo maždaug 1,5 kilometro maršrutu. Eitynes organizavo profesinės sąjungos ir studentų organizacijos. Jose dalyvavo jauni žmonės, šeimos, biurų darbuotojai ir pensininkai.
Tuo metu Lione policija panaudojo ašarines dujas prieš maždaug 150 protestuotojų, mėginusių trumpam užblokuoti kelią. Marselyje taip pat užfiksuota susirėmimų: dalis kaukėtų demonstrantų mėtė šiukšliadėžes, sprogo signalinės raketos, o gatvėje kilo nedideli gaisrai. Bordo protestuotojai susirinko nepaisydami mieste galiojusio demonstracijų draudimo, o Nicoje policija nurodė išsklaidyti kelis šimtus susirinkusių žmonių.
Nunezo duomenimis, policija sulaikė 135 žmones ir konfiskavo įvairius ginklus bei pavojingus daiktus, tarp jų – pirotechnikos priemones, savadarbius ginklus, kataną ir „airsoft“ ginklus. Ministras teigė, kad iki tol didelių incidentų neužfiksuota.
Protestai prieš Marine Le Pen partiją
Prancūzijos mieste Orleane tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš Marine Le Pen vadovaujamą kraštutinių dešiniųjų partiją „Nacionalinis sambūris“ („Rassemblement National“), surengusią savo metinį suvažiavimą.
Demonstrantai skandavo antifašistinius šūkius, reikalavo įkalinti Le Pen ir ragino atsistatydinti prezidentą Emmanuelį Macroną. Policijos duomenimis, proteste dalyvavo apie 11 tūkst. žmonių, o organizatoriai teigė, kad jų buvo 26 tūkst.
Eitynėse dalyvavo ir kairiųjų politinių jėgų atstovai, tarp jų – Socialistų partijos lyderis Olivier Faure’as ir profesinės sąjungos CGT vadovė Sophie Binet. Protestai surengti tuo metu, kai Le Pen partija pradėjo savo prezidento rinkimų kampaniją.
Studentai reikalauja geresnių mokymosi sąlygų
Prancūzijos studentų ir moksleivių protestai vyksta jau ketvirtą savaitgalį. Demonstrantai skundžiasi prasta mokyklų pastatų būkle, perpildytomis klasėmis, per dideliu mokytojų darbo krūviu ir nepakankamu jų atlyginimu.
Kai kuriose mokyklose trūksta baldų, neveikia tualetai, o pastatuose yra nesutvarkytų sienų, lubų ir stogų. Dėl prastos infrastruktūros dalis mokinių priversti mokytis patalpose, kuriose lyjant vanduo bėga į kibirus.
Moksleiviai reikalauja renovuoti mokyklas, gerinti mokymosi sąlygas ir panaikinti 2018 m. įdiegtą universitetų priėmimo platformą „Parcoursup“, kuri kritikuojama dėl skaidrumo stokos.
Penktadienį Macronas su dviem dešimtimis studentų atstovų susitiko Eliziejaus rūmuose. Susitikimas truko apie pustrečios valandos. Studentų atstovai jį įvertino kaip konstruktyvų, tačiau paragino bendraamžius tęsti protestus. Kitas pokalbis su ministru pirmininku Sébastienu Lecornu numatytas pirmadienį.
Paryžiuje uždarytos 24 metro stotys
Prieš demonstracijas Paryžiaus valdžia uždarė 24 metro stotis, siekdama kontroliuoti žmonių srautus ir apriboti judėjimą mieste. Buvo uždaryta ir dalis parduotuvių, o kai kurie muziejai bei lankytini objektai lankytojų nepriėmė.
Pagrindinių profesinių sąjungų eitynių maršrutas paskutinę minutę perkeltas toliau nuo miesto centro. Policija sprendimą motyvavo galimais viešosios tvarkos pažeidimais, atsižvelgdama į ankstesnio savaitgalio smurtinius incidentus.
Kai kuriuos demonstracijų draudimus teismai panaikino Marselyje ir Limuže, tačiau kituose miestuose apribojimai liko galioti. Limuže praėjusią savaitę buvo padegta istorinė miesto rotušė.
Prancūzijoje – mirtinas išpuolis, kurį Macronas pavadino teroristiniu
Įtampą šalyje sustiprino penktadienį į vakarus nuo Paryžiaus įvykęs šaudymas. Per jį žuvo 26 metų kovos menų sportininkas, dar penki žmonės buvo sužeisti, tarp jų – 12 metų mergaitė.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad aukos buvo pasirinktos dėl odos spalvos arba numanomos religijos, ir išpuolį pavadino rasistiniu teroristiniu išpuoliu.
Šis incidentas tapo viena iš temų Orleane vykusiame proteste prieš kraštutinių dešiniųjų partiją. Demonstrantai ir profesinių sąjungų atstovai ragino kovoti su rasizmu ir neapykantos kurstymu.
Italijoje policija atliko kratas 150 namų
Italijoje prieš šeštadienį numatytas demonstracijas policija Milane ir kituose miestuose atliko kratas 150 namų. Tarp asmenų, kurių namuose atliktos kratos, buvo 51 nepilnametis. Jie įtariami ketinę sukelti neramumus per protestus.
Demonstracijos buvo planuojamos Milane, Turine, Romoje, Bolonijoje, Neapolyje ir kituose miestuose. Protestuotojai ketino atkreipti dėmesį į pragyvenimo išlaidų augimą, nepakankamą mokyklų finansavimą ir paramą Palestinai.
Šios demonstracijos rengiamos po praėjusio savaitgalio neramumų, ypač Milane, kur kaukėti jaunuoliai niokojo ir plėšė miesto centro parduotuves. Baimindamosi naujų incidentų, dalis parduotuvių Milane, Neapolyje ir kituose miestuose uždengė vitrinas medinėmis plokštėmis.
Madride – protestai dėl pensijų ir būsto kainų
Ispanijos sostinėje Madride tūkstančiai pensininkų ir kitų gyventojų šeštadienį žygiavo reikalaudami apsaugoti valstybines pensijas.
Pensijų klausimas tapo vienu svarbiausių politinių ginčų prieš kitą mėnesį vyksiančius pirmalaikius rinkimus. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas teigia, kad konservatyvioji opozicinė Liaudies partija siekia privatizuoti pensijų sistemą.
Ispanijoje taip pat tęsiasi protestai dėl brangaus būsto ir nuomos. Didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlė rugsėjį įvykęs 87 metų moters iškeldinimas iš nuomojamo buto Madride. Po šio įvykio sostinėje ir kituose miestuose surengta masinių demonstracijų.
Albanijoje reikalaujama premjero atsistatydinimo
Albanijos sostinėje Tiranoje šeštadienį vyko naujas protestas prieš vyriausybę. Demonstrantai nuo praėjusios savaitės reikalauja ministro pirmininko Edi Ramos atsistatydinimo, ragina kovoti su korupcija ir gerinti gyvenimo sąlygas.
„The Guardian“ duomenimis, per pastarųjų dienų protestus ir susirėmimus su policija buvo sužeista daugiau kaip 300 žmonių, dešimtys demonstrantų sulaikyti, apgadinti valdžios pastatai.
Aktyvistė Sidorela Vatnikaj naujienų agentūrai AFP sakė, kad visuomenėje tvyro didelis pyktis, o protestų judėjimas susijęs ne vien su studentų ar aplinkosaugos klausimais, bet ir su teisių bei teisinės valstybės padėtimi.
