Kaip rašo prancūzų leidinys „Le Monde“, įvykiai Rusijos sostinėje akivaizdžiai liudija apie Maskvoje tvyrantį nusivylimą. Kaip teigia žurnalistai, į gatves išėję žmonės už Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo partijos „Vieningoji Rusija“ konkurentes politinėje arenoje dažnai balsavo ne dėl įsitikinimų, o dėl protesto. „Jauni žmonės, kurie keliauja, skaito ir naudojasi internetu, piktinasi tuo, kad jie yra laikomi kvailiais“, – rašoma „Le Monde“.
Šiame leidinyje pažymima, kad pirmą kartą Rusijoje organizuojant protestus svarbų vaidmenį vaidina internetas, tačiau pačios akcijos kol kas nėra „beprecedentis atvejis“ – šioje šalyje kartais vyksta demonstracijos. Šį kartą protestuojančiųjų yra daugiau nei įprastai, tačiau vis tiek jų skaičius nėra itin didelis 140 milijonų gyventojų turinčiai šaliai. Žurnalistų kalbinti ekspertai teigia, kad protestuotojams trūksta vienybės: vieni kritikuoja neteisingą turtų paskirstymą, kiti – oligarchų buvimą valdžioje. Tokie nesutarimai kažin ar padės protestuotojams iškelti stiprų kandidatą prezidento rinkimuose. Be to, Rusijoje socialinių tinklų įtaką valdžia gali sumažinti naudodamasi televizija, kurią vis dar kontroliuoja.
Opozicija nevieninga
Vokiečių leidinio „Der Spiegel“ korespondentas Maskvoje rašo, kad policija nesismulkina, tramdydama opozicijai pritariančius protestuotojus. Rusijos policija pripratusi taip elgtis, o ir šios šalies žmonėms tai nieko naujo, bet Kremliui susiklosčiusi situacija kelia nerimą. Leidinyje rašoma, kad V.Putino ir D.Medvedevo strategai šiuo metu akivaizdžiai svarsto, kaip sumažinti galimą žalą. Tačiau analitikai pastebi, kad rusų nepasitenkinimo valdžia šįkart taip lengvai užgesinti nepavyks. „V.Putinas nebėra savo šalies žmonių numylėtinis“, – rašoma „Der Spiegel“.
V.Putinas nebėra savo šalies žmonių numylėtinis
„The Times“ pažymi, kad, žinant V.Putiną, jis kausis iki galo ir nepaklus minios reikalavimams. V.Putiną suformavo KGB mokykla, kur jėga visuomet imdavo viršų prieš silpnesnius, todėl, apžvalgininkų manymu, jo priešininkams iškilusi reali grėsmė. „Jų vienintelis tikslas – surinkti kritinę protestuojančiųjų masę, kuri būtų pakankamai didelė ir galinti pasipriešinti Omon'ui“, – rašoma leidinyje.
Analitikai pažymi, kad opozicija turi ne tik demoralizuoti režimą, bet ir pasiūlyti alternatyvų variantą, kuris taptų populiarus liaudyje. Tačiau šiuo metu nė vienas iš opozicijos atstovų negali nepasitenkinimo V.Putinu paversti savo paties populiarumo didinimu.
„The Washington Post“ cituoja „Echo Moskvy“ vyr. redaktorių Aleksėjų Venediktovą, kuris irgi teigia, kad opozicija turi nemažai lyderių, tačiau nė vienas jų nesugebėtų suvienyti valdžia nepatenkintos Rusijos.
„Foreign Policy“ rašo, kad nors Maskvoje jaučiama tam tikra euforija, šiuo metu opozicija yra sudaryta iš nedidelių grupių, tad jai reikės įdėti milžiniškas pastangas susivienijant ir priversti valdžią atsitraukti nors vieną žingsnį.
Pasyvi visuomenė
„The Guardian“ abejoja, ar tai, kas šiuo metu vyksta Rusijoje, panašu į Arabų pavasarį. „Pirmas įspūdis, kad V.Putino Rusija primena Tunisą valdant Ben Ali ar Egiptą, kuomet ten valdžioje buvo Hosni Mubarakas: teisių neturintis išsilavinęs jaunimas, opozicinės nuotaikos internete ir socialiniuose tinkluose, korumpuota valstybė, valdoma nedidelio elito sluoksnio, jokios galimybės tikriems politiniams pokyčiams. Tad ar buvo rinkimai į Dūmą tuo posūkio tašku, vienu iš tų momentų, kada engiama politinė opozicija išeina į gatves ir ten lieka? Atsakant trumpai, ne“, – rašo autorius.
Jis teigia, kad opozicinės partijos Rusijoje liūdnai garsėja tuo, kad yra linkusios ne vienytis, o skaidytis, be to, jos nėra tokios jau ir populiarios. Be to, V.Putinas visuomet turi galimybių įvairiems politiniams manevrams. Jis gali specialiai nutolti nuo „Vieningosios Rusijos“, partijos, kurią pats sukūrė. Jis gali atšaukti savo pažadą D.Medvedevą paskirti premjeru. Be to, jis gali apsimesti demokratu, pripažinti, kad žmonėms reikia pokyčių ir leisti šalies valdyme dalyvauti daugiau partijų.
Yra ir kitų priežasčių. Politikas Vladimiras Ryžkovas teigia, kad 85 proc. rusų nedalyvauja jokių asociacijų veikloje – nei politinių, nei socialinių, nei religinių. Tai liudija apie visišką visuomenės pasyvumą. Toks pasyvumas aiškinamas komunistine praeitimi, kuri pasėjo šalyje žmonių pasitikėjimą vienas kitu. „Gali prireikti tam tikro laiko, kol atsiras politinis oponentas, kurį V.Putinas turės vertinti rimtai“, – sako specialistas.
