Macronas į tautą kreipėsi Prancūzijai vertinant praėjusios dienos protestų padarytus nuostolius, per kuriuos kilo susirėmimai, gaisrai ir masiniai plėšimai.
Naujausiais duomenimis, Prancūzijoje per smurtinius protestus sulaikyta beveik 2,4 tūkst. žmonių, o beveik 1 tūkst. policijos pareigūnų ir žandarų patyrė sužalojimų, sekmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Ministerijos teigimu, šeštadienį buvo sulaikyti 2 397 asmenys, sužeisti 997 policijos pareigūnai ir žandarai. Priduriama, kad septyni iš jų patyrė sunkių sužalojimų.
Per smurtinius protestus buvo padegta istorinė rotušė ir buvo masiškai plėšiamos parduotuvės.
Šie neramumai, kuriuos pareigūnai įvardijo kaip itin intensyvius, padidino įtampą prezidentui Emmanueliui Macronui, kurio valdymas eina į pabaigą artėjant po pusmečio vyksiantiems rinkimams.
„Visi jaučiame pyktį ir gėdą“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo kalbą sekmadienio vakarą pradėjo primindamas „neįtikėtino masto smurtą mūsų miestuose“.
„Buvo užpulti, o kai kuriais atvejais ir sunaikinti viešieji pastatai, parduotuvės bei miestų rotušės“, – sakė jis.
„Buvo sužeisti keli šimtai policijos pareigūnų. Kai pamatėme tuos vaizdus, visi pagalvojome: kas dėjosi jų galvose? Kaip prancūzai gali taip elgtis su Prancūzija?“
Prezidentas pabrėžė, kad „niekas negali pateisinti“ kilusių riaušių ir padarytos žalos.
„Šį vakarą visi jaučiame pyktį ir gėdą. Nepakeliama matyti taip nuniokotus miestus ir mūsų miestų gatves“, – pridūrė E. Macronas.
Riaušių dalyviai „atsakys už savo veiksmus
Prancūzijos prezidentas paskelbė, kad šalies ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu rytoj pirmininkaus kriziniam posėdžiui.
Jis paaiškino, kad susitikimo tikslas – „sutelkti paramą visiems, kurie išgyvena sunkius laikus“.
„Šiuo metu turime išlaikyti aiškų protą“, – sakė prezidentas.
„Turime įvertinti, kokios nuotaikos buvo išreikštos šalyje. Keli šimtai tūkstančių mūsų tautiečių dalyvavo demonstracijose, keldami pagrįstus reikalavimus.
Niekada neturėtume painioti demonstrantų su tais, kurie niokojo turtą, kėlė riaušes ir plėšikavo.“
Tuomet Prancūzijos prezidentas perėjo prie geopolitinės padėties.
„Gyventojų reikalavimai dėl pragyvenimo išlaidų ir degalų kainų yra pagrįsti“, – sakė jis.
„Daugelis šių problemų priežasčių susijusios su karu Persijos įlankoje, kuriame Prancūzija nedalyvavo. Tačiau mes susiduriame su jo pasekmėmis.
Mes suprantame jų susirūpinimą. Tokį patį susirūpinimą jaučia ir daugelis kitų Europos sostinių.“
E. Macronas pareiškė, kad tyrimas bus atliekamas „kuo operatyviau“.
„Paprašėme prokurorų laikytis kuo griežtesnės pozicijos. Teisinis atsakas turi būti pavyzdinis“, – sakė jis.
Prezidentas pabrėžė, kad tie, kurie „niokojo turtą ir privalo atlyginti žalą, atsakys už savo veiksmus“.
„Turime susivienyti“
Baigdamas savo kreipimąsi, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas prabilo apie kitų metų balandį vyksiančius šalies prezidento rinkimus.
Jis pabrėžė, kad politinės diskusijos turi vykti „viešuose susitikimuose su politinėmis partijomis, o ne gatvėse, naudojant smurtą“.
„Šios diskusijos turi vykti žiniasklaidoje – laikraščiuose ir televizijoje, taikiuose susitikimuose, kuriuose žmonės kalbasi tarpusavyje pagarbiai, o ne per neramumus ir riaušes“, – sakė jis.
„Mūsų šalis nusipelno gerų prezidento rinkimų. Tai iš tiesų labai svarbu ir reikalauja atsakomybės jausmo.“
Baigdamas kalbą E. Macronas paragino visuomenę „išlaikyti ramybę ir gerbti vieniems kitus“, pabrėždamas, kad „turime susivienyti“.
Didžiausias smurto lygis
Sekmadienį ryte Paryžiaus gatvėse mėtėsi sudegusios protestuotojų statytų barikadų liekanos iš dviračių, šiukšliadėžių ir kitų daiktų. Keliose gatvėse buvo išdaužytos parduotuvių vitrinos ir stūksojo sudegintų automobilių kėbulai.
Paryžiaus vicemerė Lamia El Aaraje pareiškė, kad sostinė patyrė „tokį smurto lygį, kokio, manau, dar niekada nebuvome matę“.
Per demonstracijas prieš didelę infliaciją ir pragyvenimo išlaidas Paryžiuje bei daugelyje kitų miestų, įskaitant Marselį, Bordo, Nicą ir Strasbūrą, kaukėti jaunuoliai apiplėšė dešimtis parduotuvių.
Per savaitgalį Prancūzijoje vykusius protestus nukentėjo apie 1 500 parduotuvių ir prekybos vietų, daugelis jų buvo apiplėštos, sekmadienį pranešė šiam sektoriui atstovaujančios organizacijos vadovas.
Prekybos ir mažmeninės prekybos federacijos prezidentas Alexandre'as Bompard'as televizijai LCI teigė, kad įmonėms padaryti nuostoliai sieks „kelis šimtus milijonų eurų“, tačiau pridūrė, jog dar per anksti nurodyti tikslią sumą.





