Vladimiras, kuriam dabar 22 metai, sakė tarnavęs Minske, kariniame dalinyje nr. 3214, specialiosiose pajėgos. „Šiandien vaikinai iš šito dalinio bėgioja su skydais, muša ir vaiko taikius gyventojus“, – sakė jis interviu portalui kuku.org.
Paklaustas, ar, jei būtų likęs tarnyboje, jis šiandien taip pat bėgiotų su gumine lazda, Vladimiras tikino: tokiu atveju sėdėtų specialioje karių areštinėje už atsisakymą vykdyti nurodymus.
„Vienaip ar kitaip viskas baigiasi kalėjime. Tave gali beveik iki mirties sumušti tiesiog dalinyje ir niekas apie tai nesužinos, o po to pasodinti į areštinę, iš kurios išsiųs į karinį kalėjimą.
Kai tarnavau vyrukus sodindavo į areštinę už bet kokį menkniekį: ne ten parūkė tarnybos metu, pamiršo kažką iš įrangos ir taip toliau. Nors daug kas priklauso nuo karininkų – man pasisekė, kad papuoliau į gerą kuopą. Mūsų vadas iš tiesų rūpinosi kariais. Šiandien vadovauja kitas – jis ten gali ir jėgą panaudoti, šaukti ir girtas į darbą ateiti“, – sakė jis kuku.org.
Vladimiras pasakojo apie „smegenų plovimą“ specialiosiose pajėgose. Esą valandų valandas jiems buvo rodomi vaizdo įrašai iš Maidano ir kitų protestų, kur žmonės muša, mėto Molotovo kokteilius į pareigūnus.
„Mums nuolat sakydavo, kad protestuose mes būtumėme atidūs, vienas kitą prižiūrėtumėme, nes net miela 80 metų bobutė gali iš maišo išsitraukti Molotovo kokteilį ir paleisti į vyrukų su skydais būrį. Todėl mums dažnai pasakodavo istoriją apie senuką, kuris į Lukašenkos kortežą metė pieno pakuotę – tai realus atvejis“, – tikino Vladimiras.
Jis tarnybos metu rūpinosi A.Lukašenkos apsauga.
„Darbas buvo nesudėtingas. Mums reikėdavo vaikščioti tam tikru maršrutu ir ieškoti įtartinų asmenų, kad jie neįvykdytų diversijų. Fiksuoti įtartinus daiktus, sprogmenis ir t.t. Ir pranešti saugumo tarnybų darbuotojams, jei maršrute yra žmonių su simbolika, baltai raudona vėliava“, – kuku.org sakė jis.
Vladimiras tikino A.Lukašenkos apsaugoje dirbęs metus. Gyvai prezidento niekada nematė ir su juo nekalbėjo, tačiau spėjo išmokti jo kelionių tvarkaraštį.
„Kiekvieną antradienį–ketvirtadienį (galiu suklysti dėl dienų) jam būdavo ledu ritulio diena, todėl jis važinėdavo į Sporto rūmus varžyboms arba treniruotėms.
Kitas dienas jis leisdavo Nepriklausomybės rūmuose ir periodiškai galėdavo kur nors išskristi iš asmeninio aerodromo. Nepamenu, kur yra tas aerodromas – mes ten dažnai nebūdavome, tačiau tikrai kažkur už miesto“, – interviu kuku.org pasakojo jis.
Vladimiras sakė nežinąs, kiek tiksliai žmonių saugo iš taško A į tašką B keliaujantį A.Lukašenką, tačiau tai būdavo 25 kariai, OMON pareigūnai, saugumo tarnybos atstovai.
Vladimiras po tarnybos atsisakė likti kariuomenėje: nors jam siūlė gerą algą ir butą, minusų įžvelgė daugiau nei pliusų. Anot jo, pusė Vladimiro būrio perėjo į OMON ir kitus organus.
„Kalbėjau su vyruku, kuris dabar dirba OMON, tačiau jo būrio nepaskyrė vaikyti protestuotojų – jis nieko nemušė ir sako, kad jam pasisekė.
Galiu suprasti šauktinius, kuriuos dabar siunčia į protestus – vaikinams baisu. Jei jiems įsakys mušti, o jie atsisakys ir nuleis skydus, tauta, žinoma, juos palaikys. Tačiau vakare jie sugrįš į brigadą ir ten juos sunaikins. O po to dar pasodins į karo kalėjimą ir visiškai suluošins gyvenimą“, – sakė jis kuku.org.
Žurnalistei atkreipus dėmesį, kad pareigūnams reikia grįžti ne tik į būrį, bet ir šeimą, Vladimiras kalba apie „disonansą“, „baimę prieš žmogiškumą“.
„Jei visa kuopa nuleidžia skydus, galbūt visų nenubaus, antraip situacija virstų dideliu skandalu. Tačiau tai įmanoma tik tuo atveju, jei kuopoje atsiranda autoritetą turintis iniciatorius. Pats idealiausius scenarijus – jei įsako karininkas. Tada šauktiniai bus saugūs. Tačiau karininkui...“, – sakė jis.
Pavargo ir norėjo pokyčių
Vladimiras sakė niekada nesidomėjęs politika, tačiau per šiemetinę prezidento rinkimų kampaniją viskas pasikeitė. Jis sakė iš pat pradžių žinojęs, kad eis balsuoti prieš A.Lukašenką – tą ir padarė: „Pavargau ir noriu pokyčių.“
Protestuose Vladimiras dalyvavo rugpjūčio 9, 10 ir 11 dienomis. Rugpjūčio 12-ąją jį ir dar vieną asmenį sulaikė tiesiog kavinėje.
„Mus nuvežė į izoliatorių, nuvedė į koridorių, kur nėra kamerų, paguldė veidu į grindis ir pradėjo guminėmis lazdomis mušti žemiau juosmens reikalaudami telefono slaptažodžio. Vienas vaikinas iškart atblokavo savo telefoną, aš šiek tiek pasipriešinau.
Pamenu, kai mane mušė pasakiau: „Vyrukai, tarnavau kariuomenėje – ten mus mušė stipriau“. Tiesa, po to sulaukiau dar smūgių į užpakalį ir kojas. Vienu metu automatiškai ranka užsidengiau užpakalį, smūgis kliuvo viduriniam pirštui“, – sakė jis.
Vladimiras buvo apklaustas, pasirašė protokolą, kitą dieną vykusiame teisme jam skirta 15 parų arešto, nes vaikinas dalyvavo trijuose mitinguose. Vladimiras buvo paleistas po keturių parų, tačiau jam iškelta baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veiklos organizavimo ir pareigūnų nuosavybei padarytos žalos. Vadinasi, Baltarusijoje jam grėstų iki trejų metų kalėjimo.
Pasikalbėjęs su advokatu ir žmogaus teisių gynėjais Vladimiras nusprendė išvykti iš šalies.
„Susikroviau lagaminą, trečią nakties paskambino vyras iš Varšuvos solidarumo centro ir pasakė, kad reikia išvažiuoti, pabandyti kirsti Baltarusijos sieną. Iš pradžių planavau pasidaryti vizą, tačiau nusprendžiau, kad tam nėra laiko“, – sakė jis.
Iš šalies Vladimirui pavyko išvykti pasienyje pamelavus, kad leidimą gyventi Lenkijoje jis paliko Varšuvoje. Šiuo metu jis yra pateikęs prašymą suteikti politinį prieglobstį, gavęs laikiną leidimą gyventi Lenkijoje. Varšuvoje apsistojusiam vaikinui finansiškai padeda Baltarusių solidarumo fondas.
„Kariuomenėje didžiavausi tuo, kad priklausau 3214-am daliniui. Tačiau gyvenome informacinėje izoliacijoje – naujienas gaudavome iš valstybinių žurnalų ir visuomeninio transliuotojo.
Mes tikėjome, kad elgiamės teisingai, tikėjome, ką mums kalba vadai. Dabar suprantu, kad viskas, ką mums sakė – melas. Kad valstybė ir administracija rūpinasi tik savo ir savo šeimų gyvenimu. Kad jiems nerūpi tauta, o kariai jiems – marionetės“, – kuku.org sakė jis.
