Labiausiai jaudinantis šios kalbos akcentas: aiški žinia, kad B.Obama kalba ne apie šalį, o šaliai. Antradienio vakarą B.Obama stovėjo prieš Konreso narius, jo kalbą žiūrimiausiu televizijos laiku stebėjo apie 50 mln. žiūrovų.
B.Obama ateinantiems ketveriems metams ieško sąjungininkų. Jų jis ieško ne Kongrese, o už jo ribų. Ginklų klausimas skamba aštriai: nesvarbu, ar ginklų pirkėjai bus labiau tikrinami, ar koviniai ginklai bus apskritai uždrausti, ar sandėliuose privalės likti mažiau šaudmenų, visi šie pasiūlymai, anot B.Obamos, „nusipelnė Kongreso pritarimo“. Kas balsuos "prieš", prašom, tai bus jūsų pasirinkimas.
Mes galime manyti, kad galinga audra „Sandy“ , miškų gaisrai ir sausros tėra pastarųjų dešimtmečių sutapimai arba mes galima pripažinti mokslo pateiktą nuomonę ir pradėti veikti, kol dar nevėlu“, – sakė B.Obama.
Sausio pabaigoje, po B.Obamos priesaikos ceremonijos Vašingtone praėjus savaitei, Čikagoje buvo nušauta joje dalyvavusi 15-metė amerikietė Hadiya Pendleton. Svečių tribūnoje antradienio vakarą sėdėjo mergaitės tėvai.
„Jūs nusipelnėte šio pritarimo“, – kreipėsi B.Obama. „Gabby Giffords nusipelnė pritarimo“, – kalbėjo B.Obama, primindamas, jog G.Giffords, buvusi Kongreso narė, vieno išpuolio Arizonoje metu buvo pašauta į galvą ir vos išgyveno.
„Niutauno šeimos nusipelnė pritarimo“, – tęsė JAV prezidentas, primindamas kraupią dramą Konektikuto mokykloje, kuomet jauno, 20-ečio žudiko aukomis tapo 20 pradinukų ir penki suaugusieji.
„Aurora“ kino teatro Kolorade šeimos nusipelnė pritarimo“, – toliau vardijo B.Obama, tik primindamas, kad kraupių žudynių sąrašas labai ilgas.
Prezidentas sukūrė situaciją, kurį žurnalistai įvardijo „žąsies odos efektu“. Nors respublikonai priešinasi griežtesniam ginklų įstatymui, skambant tokiai kalbai jie buvo priversti paploti. B.Obama griežtai pasisako ne tik dėl ginklų įstatymo sugriežtinimo, jau anksčiau jis pradėjo kovą už imigracijos reformą, paragino imtis veiksmų dėl klimato kaitos, paskelbė infrastruktūros programą. Tai dar kartą akcentavo savo metiniame pranešime.
Anot „Spiegel“, akivaizdu, kad ši prezidento darbotvarkė krypsta į kairę. Prieš vienerius ar net dvejus metus tokia ji atrodė neįsivaizduojama. Nuo pergalės lapkritį prezidento rinkimuose, B.Obama bando respublikonus įstumti į kampą.
Įkvėpėjas – A.Lincolnas
Turėdami daugumą Atstovų rūmuose respublikonai jo sumanymus gali ir toliau užblokuoti. Tačiau B.Obama savo metiniu pranešimu aiškiai nurodo, kad daugumos palaikymo jis ieško kitur – visuomenėje. Naujausiame savo interviu žurnalui „The New Republic“ B.Obama priminė savo didžiausią įkvėpėją, prezidentą Abrahamą Lincolną. „Aš apie jį nuolat daug skaitau ir mielai prisimenu palyginimą, kad nėra nieko, ko negalima pasiekti visuomenės nuomonės pagalba, be jos toli nenukeliausi“, – kalbėjo B.Obama.
Jo kreipimasis į tautą buvo juntamas inauguracinės kalbos metu: „Tu ir aš, mes esame piliečiai ir turime teisę nustatyti šios šalies kursą“, – sakė B.Obama amerikiečiams. Metinė kalba buvo inauguracinės kalbos tęsinys.
B.Obama žada mažinti šalies deficitą ir reikalauja iš Kongreso vietoj „fiskalinės uolos“, kuri dešimčiai metų numato 1,2 trilijono taupymo priemones, įgyvendinti didžiulę mokesčių reformą, mokestinių spragų lopymą, sveikatos ir socialinės apsaugos reformą. Tačiau visų pirma – liautis kelti dirbtines krizes.
B.Obama ragina skatinti investicijas, nes vien biudžeto deficito sumažinimas nėra ekonominis planas. B.Obama siūlo investicijas į ligotą JAV infrastruktūrą, mokslą ir tyrimus, naujus gamybos centrus.
Prezidentas nori kovoti su pasauliniu atšilimu: „Mes galime manyti, kad galinga audra „Sandy“, miškų gaisrai ir sausros tėra pastarųjų dešimtmečių sutapimai, arba mes galime pripažinti mokslo pateiktą nuomonę ir pradėti veikti, kol dar nevėlu.“ Jei išrinktieji veikti nepanorės, jis asmeniškai imsis sprendimų.
B.Obama nori pagerinti jaunų žmonių švietimą, sustiprinti ankstyvąjį ugdymą.
Apie 11 mln. šalyje gyvenančių nelegalių imigrantų turi „rasti kelią į pilietybę“. B.Obama nori reformuoti imigracijos įstatymus, apsaugoti šalies sienas ir į šalį kviestis talentingus žmones.
Minimalus darbo užmokestis turi padidėti iki devynių dolerių per valandą ir ateityje, kaip siūlė jo konkurentas Mittas Romney, turi būti susietas su pragyvenimo išlaidomis.
Ginče su Šiaurės Korėja dėl branduolinių bandymų B.Obama įspėjo šalį dėl naujų provokacijų, kitaip šalis bus dar labiau izoliuota. Jis pakartojo ir savo grasinimus Iranui: JAV padarys viską, kad užkirstų kelią branduolinio ginklo režimui.
Kariai grįš namo
JAV prezidentas Barackas Obama antradienį savo metiniame pranešime paskelbė, kad iš karo nuniokoto Afganistano per ateinančius metus bus išvesta 34 tūkstančiai karių. Šalies vadovas ryžtingai laikosi paskelbto kurso – užbaigti dešimtmečius trukusį karą iki 2014 metų pabaigos, skelbia naujienų tarnyba CNN. Šiuo metu Afganistane tarnauja per 66 tūkst. JAV karių, tad jų bus sumažinta perpus.
Sausį B.Obama Vašingtone susitiko su Afganistano prezidentu Hamidu Karzai, vadovai sutarė paspartinti Afganistano pajėgų karinės galios perėmimą. Afganistano pajėgos iniciatyvos kovinėse misijose imsis jau pavasarį, o ne metų viduryje, kaip planuota anksčiau.
 |
| AFP/Scanpix nuotr./JAV kariai |
„Šį pavasarį mūsų pajėgos perims pagalbinį vaidmenį, iniciatyvos imsis Afganistano saugumo pajėgos. Šiąnakt aš galiu paskelbti, kad per ateinančius metus dar 34 tūkstančiai amerikiečių iš Afganistano grįš namo“, – antradienio vakarą sakė B.Obama savo metiniame pranešime. Anot jo, po 2014 metų JAV tęs savo įsipareigojimus Afganistanui, tačiau jų pobūdis pasikeis.
„Mes deramės su Afganistano vyriausybė dėl susitarimo, kuriame pagrindinis dėmesys yra dviem misijoms: Afganistano pajėgų mokymas ir apginklavimas, kad šalis vėl nenuslystų į chaosą, ir kovos su terorizmu veiksmai, kurie mums leistų tęsti kovą su „al-Qaeda“, – sakė B.Obama.
Sveikindamas karius ir civilius, B.Obama teigė, kad „dėl jų mes galime drąsiai sakyti, jog JAV užbaigs savo misiją Afganistane ir pasieks tikslą nugalėti „al-Qaeda“.
Sveikindamas šį sprendimą JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta teigė, kad JAV eina teisingu keliu.
Iš Afganistano per artimiausius metus išvesti JAV karius keliais etapais rekomendavo generolas Johnas Allenas, buvęs JAV ir NATO pajėgų vadas Afganistane. Pasak jo, planas juda į priekį. Kol kas nežinia, ar 2014 metų pabaigoje Afganistane išvis nebeliks JAV karių, ar liks apie 15 tūkstančių.
