Putinas išspyrė du Rusijos regionų vadus: vieną pakeis karys, vykdęs egzekucijas ukrainiečiams

Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nedelsdamas priėmė jų atsistatydinimo pareiškimus.

V.Putinas Belgorodo srities laikinuoju vadovu paskyrė Aleksandrą Šuvajevą, karo Ukrainoje veteraną. „Telegram“ kanalo „ČTD“ duomenimis, jo brigados kovotojai kaltinami karo belaisvių egzekucijomis.

A.Šuvajevas taip pat dalyvavo Rusijos ir Sakartvelo kare bei karinėje operacijoje Sirijoje.

Viačeslavo Gladkovo „Telegram“ nuotr./Viačeslavas Gladkovas

Naujienų portalas „Novaja Gazeta Evropa“ nustatė, kad A.Šuvajevo paskyrimas iš pradžių buvo atidėtas, nes, remiantis kai kuriais pranešimais, prieš susitikimą su V.Putinu jis buvo neblaivus.

Kremlius paskyrė Jegorą Kovalčiuką, Rusijos prezidento nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos „gubernatorių mokyklos“ absolventą, laikinuoju Briansko srities gubernatoriumi.

2024 m. J.Kovalčiukas tapo vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ vadovu.

Kaip nurodoma, A.Bogomazas buvo išrinktas į Valstybės Dūmą, kur pakeitė atsistatydinusį Tatarstano „Vieningos Rusijos“ atstovą Airatą Farachovą. O V.Gladkovas gali būti paskirtas ambasadoriumi į Abchaziją, taip pat jis yra numatytas kandidatas ekonomikos plėtros viceministro pareigoms užimti. Ši informacija nebuvo oficialiai nepatvirtinta.

Politologas Aleksandras Kynevas įvertino, kad V.Gladkovą, kuris turi visuomenės paramą, galėjo sužlugdyti jo ambicijos. Pasak eksperto, tokia asmenybė pradeda erzinti sistemą, nes vertikalioje valdžios struktūroje gubernatorius yra techninis funkcionierius, o ne nepriklausomas politikas.

„Pagrindinė Viačeslavo Gladkovo problema buvo ta, kad jis pamiršo pagrindinę valdžios formulę: regionai – Maskvai, o ne Maskva – regionams. Jis pamiršo, kad gubernatorius skiriamas ne tam, kad gintų regiono interesus dialoge su federaliniu centru, o tam, kad gintų federalinio centro interesus regione.

Kadras iš vaizdo įrašo/Ukrainos pajėgos veržiasi į Belgorodo sritį

Pirmuoju karo etapo metu jis konfliktavo su kariuomene, kai ši turėjo žengti į Ukrainą. Akivaizdu, kad didžiulė armija, žygiuodama per savo pačios teritoriją, klysta. Kažkur tankas nugriovė namą arba sutraiškė automobilį. Kažkur kareiviai ir karininkai prisigėrė, sumušė ką nors ir išprievartavo kitą.

Tada, kai prasidėjo apšaudymas, jis ėmė reikalauti, kad kariuomenė sustiprintų regiono gynybą, sakydamas, kad nepriimtina, jog viskas vyksta taip. Jis reikalavo kažko iš kariuomenės ir skundėsi dėl jų Kremliui. O viskas, kas įvyko po „Telegram“ ir apskritai interneto blokavimo, išsiliejo į viešumą. Jis vėl ėmė ginti gyventojų interesus prieš federalinį centrą. Jis sakė, kad „MAX“ žinučių programa yra šlamštas, kad mums reikia „Telegram“, ir kad be jo žmonės miršta, nes visos perspėjimo apie Ukrainos smūgius sistemos buvo susietos su „Telegram“.

Iš esmės jis apkaltino Kremlių ir tuos, kurie nusprendė užblokuoti šią žinučių programą, dėl mirusių rusų. Valdžia to negalėjo toleruoti“, – komentavo politologas Abbasas Galiamovas.

Politikas Dmitrijus Gudkovas atkreipė dėmesį, kad jį pakeitė labai keistas žmogus, karininkas A.Šuvajevas, neturintis jokios vadovavimo patirties.

„Manau, kad regioną faktiškai valdys kokio nors oligarcho iš Putino artimiausio rato komanda, kaip paprastai būna. Šuvajevas buvo paskirtas kaip savotiškas parodomasis objektas, siekiant parodyti Rusijai, kaip Putinas remia Sovietų karinės apygardos didvyrius.

Karas jam tapo socialiniu kilimu. Tačiau valdžia negali apleisti senojo elito, todėl tyliai skiria savo „specialiosios karinės operacijos" nariams porą vietų Valstybės Dūmoje, vieną gubernatoriaus postą ir visais įmanomais būdais tai reklamuoja, norėdama parodyti, kad viskas, ką jie daro, remia frontą ir karą“, – prabėžė D.Gudkovas.

Pasak naujienų agentūros RBK, partija „Vieninga Rusija“ planuoja į būsimąją Valstybės Dūmą išrinkti daugiau nei 40 „specialiosios karinės operacijos" narių, siekdama į parlamentą atvesti „naujus veidus“.